Asiliukas daržininkas sėja, grožisi ir bėga į mišką
Čia mano narcizas!
Sodo kronikos, gegužės pirmoji.
Tai šilta, tai šalta, bet gana drėgna, ir tai gerai, nes sode dar nepajungtas vanduo:/ Kaip palaisčiau kai ką likučiais iš lietaus statinės, galvoju, ar nenužudžiau, nes ten rūdžių - oi oi :D Arba gal išaugs geležiniai svogūnai. Prikaišiota valgomųjų svogūnėlių, kol kas tik geltoni, raudoni gali palaukti. Tokių mažučių yra, kad net nesinori kišt į žemę, atrodo, kad be reikalo bus... Parankiojau tų mazgių, pakaišiojau kitur sode, išaugs, jų laimė. Svarbu tik paskui prisiminti, kur kas. Šiaip šiemet iki visai neseno laiko naudojau pernykščius sodo svogūnus, visai patiko man, kad nereik pirkalioti. Dedu juos tik į sriubas ar ką nors troškinant (o tai būna retai), užteko ilgam.
Žirniai jau lenda. Ridikėliai, rukola. Žirnių niekad nebus per daug:) Tai prisėjau dar ir vakar. Reik palikti vietos kitoms kultūroms. Gaila, kad lysvės negali pačios pasiruošti...
Ilgai krapštytis su daržu nesinorėjo, nors nebuvo šilta diena ir pavaikščioti basomis ar pagulėti ant žolės visai netraukė. Tiesiog reikia matyti ir pavasarį, ne tik sėją.
Mano kultūrinės šilagėlės:) Kvapo neturi arba labai menką.
Guobinis krabvoris (Xysticus ulmi). Pirmas nufotografuotas voras šiemet!
Buksmedžiai žydi. Ir kamanės bei bitės visai jais domisi. Ko reikia, kad žydėtų tokie visžaliai gyvatvoriniai augalai? Ogi nekarpyti jų kasmet po kelis kartus... Geriau išvis nekarpyti kelis metus. Auga kaip nori, žydi sau. Teko truputį karpyti, platinant įvažiavimą, nes ne vien jiems reik vietos, tai gaaaila buvo. Ir dar pūsles prisivariau, nes kažkodėl pirštines apsimoviau.
Pernai pasodinta persiška tulpytė. Kol kas žydi tik viena, ir ta, saulei nusisukus, užsiveria. Labai daili.
Rytinės laumenės, pernai parneštos iš už tvoros (kultūrinės jos), jau džiugina geltonomis savo saulutėmis. Nereiklus augalėkas:)
Čia kažkas nesuprantamo normaliems sodininkams: pievelė, kur prikaišiota tulpių, ir hiacintas, augantis prie pat rožės. Ir tegul:) Su hiacintais bėda, kad jų nelabai gali namo neštis - uždaroj patalpoj kvapas iš koto verčia. Labiau vertinu kvepiančias gėles nei bekvapes, bet šitam būtų neblogai mažiau arklio jėgų:)))
Dar ir narcizai pievelėje „dega“. Reikėjo gal arčiau vienas kito sukaišioti, bet, pamenu, jau buvau be jėgų ir be nuomonės, ar nebus per dažnai.
Paprastasis guolininkas (Pisaura mirabilis), vienas dažniausiai matomų vorų.
Pagaliau lenda žydrės! Dar neišnaudotas kvapas visokiems kosmetiniams gaminiams;) Labai malonus.
Asiliukas daržininkas šįkart net spėjo į mišką nulėkti, į tam tikrą kirtimą, kuris laukė metus, nuo pernai, kol bus vėl aplankytas... Na kaip spėjo... Pasakė - jūs, jei norit, paruoškit dar vieną lysvę, o man reik į mišką, nes jau užkniso :D Trumpas pasivaikščiojimas irgi neblogai.
Radau agrastą. Gal išsikasti rudenį, jei skanios uogos... Pasodinom porą pirktinių sode, kažin, kaip jiems ten seksis.
Žinoma, prie sodų miškas ne tobulas... Nes sodininkai, gaidžiai, netobuli. Tai tą išmes, tai kita. Niekas čia neatveža šiukšlių iš miesto, patys gi primėto. O šiaip tai, aišku, dėl visko valdžia kalta!!!
Didelių šiukšlynų, laimė, neradau. Mažų beveik išmokau nematyti, jei negaliu aprinkti, o tikrai ne visada yra kaip.
Et, aš irgi netobula:))
Ir iš „medžių fanatų“ pusės irgi, nes nealpstu nuo žodžio KIRTIMAS. Kirtimuose auga visokie augalai, ne vien medžiai, jie irgi įdomūs, svarbūs ir net naudingi. Tik plyz, ne hektarus iškart...
Plukės, plukės..
Pernai nespėjau patikrinti, kas čia saugomi. Nagi ąžuoliukai. O lėtumas jų... Kažin dar kada užaugs. O kai paaugs, gi dalį dar ir išraut turės, nes tikrai per tankiai - kaip ąžuolynui - jie susodinti. O gal ne visi ąžuoliukai, tik tas, kurį patikrinau?..
Kas sakė, kad žalia ir mėlyna nelabai dera? Gamtoje viskas dera.
Muskusinis ūksminas ir triskiautės žibuoklės. Žibuoklės ir pražangialapės blužnutės.
Ūksmino ieškant reikia gerai žiūrėt po kojom. Augti mėgsta prie medžių, nebūtinai visai tankmėje. Žiedeliai mažiukai. Muskuso jokio neužuodžiau.