Jūra
Visokiausia jūra buvo, ir blizgi kaip gyvsidabris, ir paūkavusi, ir putota. Tai čia daugiausia tiesiog jūra... Bet ne vien.
Du juodkrūčiai bėgikai ir vienas mažasis. Tie pirmieji RK, bet dalis jų tik praskrenda, o nedidelė dalis peri. Pasirodo, registruojami pamatymai tik nuo 11-15 iki 04-15. Maniškiai į tas ribas nepateko.
Kaip jau rašiau, žmonių buvo daugiau nei paprastai rugsėjui baigiantis, bet kai esi pusiaukelėje tarp vieno ir kito „švyturio“, jau tankumas visai geras:) (Radiošvyturiai ten gal, niekad nesigilinau, tik matau, kad lokatoriai sukasi. O žmogų gal kartą kas keletą metų ten užmatai.)
Žalčiukas šliaužinėjo prie jūros, gal ir žinojo, ką daro, bet kirai visokie... Tai nunešiau į kopas.
Sultingoji jūrasmiltė.
Pilkosiose kopose augo ir dar žydėjo čiobrelis. Sunku ir pasakyti, kas per augalas, iš taip arti:)
Už Nemirsetos pažintinio tako. Mėgstu šią vietovę. Šiemet paėjau toliau nei visada palei jūrą, - ten realiai jau Plazės rezervatas, bet saugomi gyvūnai/augalai yra ne pakrantėje. Šiaip niekam nerūpi tas rezervato statusas, žmonės eina takeliais iki jūros, nes perskristi negali, o daryti 2 km lanko nenori. Pasėdėjau ant laiptų viršaus, pavalgiau, - taip ramu, taip nesinori grįžti (o grįžti vien pakrante kokie 5 km mažiausiai), bandai įsiminti viską, bet tik knygose įspūdžiai tokie, tarsi dar dabar ten būtum. Tikrovėje taip nebūna. Nei tokio jūros žvilgesio, nei vėjelio, nei žolių iki smulkmenų neatkursi, nepajausi antrą kartą, bet gali aprašyti iš to, ką įsivaizduoji buvus.
Prie Palangos tilto. Kirai ir kormoranai. Beje, skaičiau bent poros žmonių atsiliepimus, kad jie mieli paukšteliai, gražūs ir jiems patinka. Va to tai nesitikėjau.
Žinom dainą „Sutraiškytos medūzos“, bet iš tiesų niekas ant jų lyg ir nelipa, kažkaip sugebi apeiti. Dabar klausau dainą, gal čia ne apie tikras medūzas:) Aš vaikystėje jas bandydavau gelbėti, mėčiau į vandenį.
Taip visą gyvenimą. Bandau gelbėti pasaulį, nors jis gal jau ir nebenori būti išgelbėtas...
Beveik Viduržemio jūra:) Tik su puikesniu paplūdimiu.
