Kine pažiūrėti „Zuikio Džodžo“ nespėjau, bet televizija sudarė tokią galimybę.
Apsidžiaugiau, pamačius jį meniu, bet kartu ir atidėliojau, nes... Taip būna, kai žinai, kad dalykas geras, bet ir šiek tiek skaudus. Kaip injekcija. (Tik tiek, kad manęs nereik skiepyti nuo nacizmo ar militarizmo, o va tie, kuriuos reikia, nesuprastų...)
Nėra ką daug rašyti. Toks ir buvo, kaip tikėjausi... Aišku, ne toks baisus kaip realybė, bet neperspausta ir į komizmo pusę. Visi ryškesni personažai yra tikrai puikūs, kas bloguoju, kas geruoju, o tas pseudo Hitleris net į penketuką nepatenka, nors reklamoje jis ir buvo pagrindinis masalas.
Buvo labai gerų citatų.
„Let’s burn down the house and blame Winston Churchill!“
Dar vienas nuostebis.
Citatų svetainėje rašoma N**i vietoj Nazi. Ką, mūsų vakarietiškoj visuomenėj negalima rašyti žodžio nacis??? Na, nebent čia tam, kad googlinantys naciofilai nelįstų į šį puslapį, nežinau. F**hrer. R**ch. A, ne, čia tiesiog bendrasis politkorektiškumas. Apie pakartus žmones galima rašyti, o luošys - ne (
Cr**ples), shit irgi ne, ir, aišku, fuck, ir t.t.
Ką saugo, neaišku, nes juk jei skaito vaikutis, kuris nesupranta, kas yra f**k, tai ir pilną žodį perskaitęs, jis nesupras. Pagal šį žvaigždutizmą Reichas prilyginamas papams:D
OMG, pasaulis toks keistas.
Prisiminiau Strugackius. Gandus apie mašiną, kuri žodį žopa automatiškai pakeis kitais, gažesniais pavadinimais, ir jau tik paskutiniu atveju ž su trim taškiukais. Mhm.