Lopšinė gimtinei ir motinai
Justinas Marcinkevičius
Lopšinė gimtinei ir motinai
Laukai gražiai sugulę,
miškai žaliai sužėlę,
baltoji mano gulbe,
juodų arimų gėle!
Kiek rovė - neišrovė.
Kiek skynė - nenuskynė.
Todėl, kad tu - šventovė.
Todėl, kad tu - tėvynė.
Vienų namie mylėta,
kitų svetur vadinta -
mamos skara gėlėta,
muziejuj pakabinta.
Atrodo, kad lig šiolei
per lietų, vėją, sniegą
visi mes, tartum broliai,
po ta skara užmiegam.
Užmik ir tu, motule,
juodų arimų gėle!
Vaikai gražiai sugulę.
Rugiai žaliai sužėlę.
1981