Nėštumas - lytiniu keliu plintanti liga. Gimdymai diskriminuoja moteris. Vaikus darysime kitaip
Stulbinantys britų mokslininkės atradimai, galintys iš esmės pakeisti tradicinį žmonių dauginimosi būdą
Iš senų knygų ir naujų komedijų mums pažįstamas išprotėjusio profesoriaus tipažas.
Toks mokslininkas paprastai vaizduojamas, kaip genijus savo srityje ir artimas visiškam asilui keistuolis įprastiniame gyvenime.
Jo prototipas - XVIII-XIX a. mokslininkai, pasišventę entuziastai, kurių pagrindinis motyvas mokslinei veiklai buvo nenumaldomas žingeidumas, siekis pažinti šį pasaulį ir perteikti šias žinias žmonėms, dėl ko jie aukodavo kitas gyvenimo sritis.
Bet laikai keičiasi ir tokie profesoriai išnyko, užleisdami vietą racionaliems pragmatikams, puikiai paskaičiuojantiems, kaip uždirbti pinigų ir šlovės iš savo mokslinės veiklos, kai kada netgi perdėm nesivarginant.
Tačiau gamta nemėgsta tuštumos - ir šventa vieta tuščia neliko. Dailiosios lyties emancipacijos banga XX a. antroje pusėje ir ypač XXI a. pradžioje pagimdė naują, anksčiau negirdėtą anekdotinį tipažą - nukvakusią profesorę.
Deja, palyginus jį su anksčiau gyvavusiuoju vyriško genderio analogu pasidaro graudu - kaip žiūrint į sparnus išskleidusią ir erelį išdidžiai bandančią vaizduoti vištą.
Jeigu klasikinis išprotėjusio profesoriaus tipas turėjo pasiekimų rimtuose moksluose - fizikoje, matematikoje, chemijoje, biologijoje, medicinoje ir būdavo vaizduojamas, kaip novatorius bei išradėjas mechanikoje, elektrotechnikoje, vivisekcijoje, genetikoje ar viską žudančių įrengimų srityje, tai naujasis moteriškasis ekvivalentas tokių sričių vengia, kaip velnias kryžiaus.
Dėl visiems suprantamų priežasčių...;)
Kaip taisyklė, jos reiškiasi išskirtinai ideologizuotuose kvazimoksluose, tik imituojančiuose tikros mokslinės veiklos formas ir mėgdžiojančiuose akademinius vardus bei laipsnius.
Mokslinis komunizmas, socialistinė politekonomija, marksistinė-leninistinė filosofija, komunistų partijos istorija - sovietiniuose kraštuose; postmodernistinė filosofija, tolerancijos, homoseksualizmo, genderių bei lyčių studijos, mokslinis feminizmas ir panašaus pobūdžio „mokslai“ Vakaruose padovanojo pasauliui ištisą plejadą žymių tokio tipo profesorių, docenčių bei mokslų daktarkų, garsėjančių ne atnešta žmonijai nauda, bet visokio ideologinio briedo konstravimu ir propagavimu nutaisius tragiškai rimtas veido išraiškas.
Piktesni liežuviai šneka, kad ir Lietuvoje, tarp viešojoje erdvėje aktyviai besireiškiančių ir mokslo daktaro laipsniais bei profesorių ar docenčių vardais mėgstančių pasipuikuoti veikėjų tokio tipo „mokslinykių“ esama - ir netgi sumini kai kuriuos garsius vardus ir šypseną keliančius jų mokslingus atradimus.
Bet visgi manau, kad turime išlikti diskretiški viešai komiškai pafilosofuoti ar kovoti su savo pačių galvose gimusiais baubais mėgstančių postmokslininkių ir jas priglaudusių akademinių bendruomenių atžvilgiu, todėl jokių vardų delikačiai neminėsiu, palikdamas galimas vaizduotės insinuacijas skaitytojų sąžinei.
Tačiau negaliu susilaikyti nepailiustravęs savo nuomonės apie nukvakusios profesorės, atstovaujančios ideologizuotą kvazimokslinę sritį, tipažo aktualumą per konkretaus prototipo paminėjimą.
Taigi, neseniai pasaulį išvydo vedančiosios Jungtinės Karalystės bioetikės, filosofijos daktarės Anna Smajdor straipsnis, kuriame ši Rytų Anglijos universiteto akademinės bendruomenės, neperseniausiai pagarsėjusios, kaip „žmogaus sukurto pasaulinio atšilimo“ falsifikatorių gūžta, atstovė nudžiugino žmoniją naujais atradimais tolerancijos plėtros bei diskriminavimo sumažinimo srityje.
Pasirodo, jos atstovaujamas „mokslas“ neginčyjamai tiksliai nustatė, kad nėštumas turėtų būti traktuojamas, kaip lytiniu keliu plintanti ir devynis mėnesius trunkanti ...liga.
"Nėštumas yra barbariškas reiškinys",- tvirtina dr. Anna Smajdor. „Tai tokia pat rimta liga, kaip tymai, kurie taip pat kartais baigiasi mirtimi, bet netrunka devynis mėnesius.“
Taip pat paaiškėjo, kad nėštumas ir gimdymas yra tiesiogiai diskriminuojantys moteris veiksniai - ir juos reikėtu arba dalintis su vyrais arba pradėti darytis vaikučius kokiais nors kitokias, labiau tolerantiškais ir ne tokiais diskriminuojančiais būdais:
„Nėštumas ir gimdymas moterims yra tokie skausmingi, rizikingi ir socialiai atskiriantys, todėl reikia viešąjį finansavimą skubiai nukreipti į gimdymą dirbtinėse įsčiose. Tai vienintelis būdas pasiekti tikrąją lygybę tarp vyrų ir moterų. Tuomet moterų nuo vyrų neskirtų galimybė gimdyti vaikus, o rūšies reprodukcijos našta būtų padalijama vienodai.“
Taigi, greit turėtume ir mūsų spaudoje išvysti straipsnius, raginančius valdžią ir visuomenę nutraukti moterų diskriminaciją bei imtis priemonių užkirsti lytiniu keliu plintančiai baisiai nėštumo ligai.
-----
Skaitant visą tai nenoromis kilo mintis: ar tik britų mokslininkė nieko nepamiršo?
Ar tikrai galutinai išsprendė moterų diskriminacijos per tuos nelemtus nėštumus ir būtinumą gimdyti problemą?
Panašu, kad ne! Yra dar vietos mokslingiems atradimams...
Jau teko nugirsti apie dr.Anna Smajdor atradimo sukeltą sukrutimą panašios pakraipos bei lygio Lietuvos postmokslininkių tarpuose, įžvelgusiuose čia netikėtą galimybę įnešti ir savo svarų indėlį į mokslinio feminizmo bei genderinių studijų išminties lobyną.
Juk vertinant žymiosios bioetikės dr.Anna Smajdor naudojamais kriterijais, pats lytinis aktas savaime irgi yra žiauri moterų diskriminacija!
Pakanka prisiminti labiausiai paplitusius, tskant, tradicinius taip vadinamo sekso būdus.
Badyti kietu daiktu gyvą žmogų į jo intymiausias kūno ertmes - argi gali būti kas nors labiau žeminančio asmens orumą bei įžeidžiančio tauriausius žmogiškuosius jausmus?
Žinoma, kad ne!
Manau, kad Lietuvos mokslinio feminizmo-genderizmo atstovės nedels ir nepraleis progos išvystyti britų akademikės tolerantiškų idėjų savo būsimuose moksliniuose darbuose, paragindamos žmoniją atsisakyti diskriminuojančio ir žeminančio tradicinio sekso, kuo greičiau pereinant prie nėštumo ligos nesukeliančių netradicinių lytinio santykiavimo būdų....
Posto tema: pagal Facebooko puslapio Man nepatinka tolerastija ir “politkorektiškumas" užvedimą.
Komentuoti postą galima čia arba Blogeris Zeppelinus Facebooke bei G+.
Dėkoju tiems, kas nusprendžia pasidalinti/pašarinti mano tekstus.
Iš senų knygų ir naujų komedijų mums pažįstamas išprotėjusio profesoriaus tipažas.
Toks mokslininkas paprastai vaizduojamas, kaip genijus savo srityje ir artimas visiškam asilui keistuolis įprastiniame gyvenime.
Jo prototipas - XVIII-XIX a. mokslininkai, pasišventę entuziastai, kurių pagrindinis motyvas mokslinei veiklai buvo nenumaldomas žingeidumas, siekis pažinti šį pasaulį ir perteikti šias žinias žmonėms, dėl ko jie aukodavo kitas gyvenimo sritis.
Bet laikai keičiasi ir tokie profesoriai išnyko, užleisdami vietą racionaliems pragmatikams, puikiai paskaičiuojantiems, kaip uždirbti pinigų ir šlovės iš savo mokslinės veiklos, kai kada netgi perdėm nesivarginant.
Tačiau gamta nemėgsta tuštumos - ir šventa vieta tuščia neliko. Dailiosios lyties emancipacijos banga XX a. antroje pusėje ir ypač XXI a. pradžioje pagimdė naują, anksčiau negirdėtą anekdotinį tipažą - nukvakusią profesorę.
Deja, palyginus jį su anksčiau gyvavusiuoju vyriško genderio analogu pasidaro graudu - kaip žiūrint į sparnus išskleidusią ir erelį išdidžiai bandančią vaizduoti vištą.
Jeigu klasikinis išprotėjusio profesoriaus tipas turėjo pasiekimų rimtuose moksluose - fizikoje, matematikoje, chemijoje, biologijoje, medicinoje ir būdavo vaizduojamas, kaip novatorius bei išradėjas mechanikoje, elektrotechnikoje, vivisekcijoje, genetikoje ar viską žudančių įrengimų srityje, tai naujasis moteriškasis ekvivalentas tokių sričių vengia, kaip velnias kryžiaus.
Dėl visiems suprantamų priežasčių...;)
Kaip taisyklė, jos reiškiasi išskirtinai ideologizuotuose kvazimoksluose, tik imituojančiuose tikros mokslinės veiklos formas ir mėgdžiojančiuose akademinius vardus bei laipsnius.
Mokslinis komunizmas, socialistinė politekonomija, marksistinė-leninistinė filosofija, komunistų partijos istorija - sovietiniuose kraštuose; postmodernistinė filosofija, tolerancijos, homoseksualizmo, genderių bei lyčių studijos, mokslinis feminizmas ir panašaus pobūdžio „mokslai“ Vakaruose padovanojo pasauliui ištisą plejadą žymių tokio tipo profesorių, docenčių bei mokslų daktarkų, garsėjančių ne atnešta žmonijai nauda, bet visokio ideologinio briedo konstravimu ir propagavimu nutaisius tragiškai rimtas veido išraiškas.
Piktesni liežuviai šneka, kad ir Lietuvoje, tarp viešojoje erdvėje aktyviai besireiškiančių ir mokslo daktaro laipsniais bei profesorių ar docenčių vardais mėgstančių pasipuikuoti veikėjų tokio tipo „mokslinykių“ esama - ir netgi sumini kai kuriuos garsius vardus ir šypseną keliančius jų mokslingus atradimus.
Bet visgi manau, kad turime išlikti diskretiški viešai komiškai pafilosofuoti ar kovoti su savo pačių galvose gimusiais baubais mėgstančių postmokslininkių ir jas priglaudusių akademinių bendruomenių atžvilgiu, todėl jokių vardų delikačiai neminėsiu, palikdamas galimas vaizduotės insinuacijas skaitytojų sąžinei.
Tačiau negaliu susilaikyti nepailiustravęs savo nuomonės apie nukvakusios profesorės, atstovaujančios ideologizuotą kvazimokslinę sritį, tipažo aktualumą per konkretaus prototipo paminėjimą.
Taigi, neseniai pasaulį išvydo vedančiosios Jungtinės Karalystės bioetikės, filosofijos daktarės Anna Smajdor straipsnis, kuriame ši Rytų Anglijos universiteto akademinės bendruomenės, neperseniausiai pagarsėjusios, kaip „žmogaus sukurto pasaulinio atšilimo“ falsifikatorių gūžta, atstovė nudžiugino žmoniją naujais atradimais tolerancijos plėtros bei diskriminavimo sumažinimo srityje.
Pasirodo, jos atstovaujamas „mokslas“ neginčyjamai tiksliai nustatė, kad nėštumas turėtų būti traktuojamas, kaip lytiniu keliu plintanti ir devynis mėnesius trunkanti ...liga.
"Nėštumas yra barbariškas reiškinys",- tvirtina dr. Anna Smajdor. „Tai tokia pat rimta liga, kaip tymai, kurie taip pat kartais baigiasi mirtimi, bet netrunka devynis mėnesius.“
Taip pat paaiškėjo, kad nėštumas ir gimdymas yra tiesiogiai diskriminuojantys moteris veiksniai - ir juos reikėtu arba dalintis su vyrais arba pradėti darytis vaikučius kokiais nors kitokias, labiau tolerantiškais ir ne tokiais diskriminuojančiais būdais:
„Nėštumas ir gimdymas moterims yra tokie skausmingi, rizikingi ir socialiai atskiriantys, todėl reikia viešąjį finansavimą skubiai nukreipti į gimdymą dirbtinėse įsčiose. Tai vienintelis būdas pasiekti tikrąją lygybę tarp vyrų ir moterų. Tuomet moterų nuo vyrų neskirtų galimybė gimdyti vaikus, o rūšies reprodukcijos našta būtų padalijama vienodai.“
Taigi, greit turėtume ir mūsų spaudoje išvysti straipsnius, raginančius valdžią ir visuomenę nutraukti moterų diskriminaciją bei imtis priemonių užkirsti lytiniu keliu plintančiai baisiai nėštumo ligai.
-----
Skaitant visą tai nenoromis kilo mintis: ar tik britų mokslininkė nieko nepamiršo?
Ar tikrai galutinai išsprendė moterų diskriminacijos per tuos nelemtus nėštumus ir būtinumą gimdyti problemą?
Panašu, kad ne! Yra dar vietos mokslingiems atradimams...
Jau teko nugirsti apie dr.Anna Smajdor atradimo sukeltą sukrutimą panašios pakraipos bei lygio Lietuvos postmokslininkių tarpuose, įžvelgusiuose čia netikėtą galimybę įnešti ir savo svarų indėlį į mokslinio feminizmo bei genderinių studijų išminties lobyną.
Juk vertinant žymiosios bioetikės dr.Anna Smajdor naudojamais kriterijais, pats lytinis aktas savaime irgi yra žiauri moterų diskriminacija!
Pakanka prisiminti labiausiai paplitusius, tskant, tradicinius taip vadinamo sekso būdus.
Badyti kietu daiktu gyvą žmogų į jo intymiausias kūno ertmes - argi gali būti kas nors labiau žeminančio asmens orumą bei įžeidžiančio tauriausius žmogiškuosius jausmus?
Žinoma, kad ne!
Manau, kad Lietuvos mokslinio feminizmo-genderizmo atstovės nedels ir nepraleis progos išvystyti britų akademikės tolerantiškų idėjų savo būsimuose moksliniuose darbuose, paragindamos žmoniją atsisakyti diskriminuojančio ir žeminančio tradicinio sekso, kuo greičiau pereinant prie nėštumo ligos nesukeliančių netradicinių lytinio santykiavimo būdų....
Posto tema: pagal Facebooko puslapio Man nepatinka tolerastija ir “politkorektiškumas" užvedimą.
Komentuoti postą galima čia arba Blogeris Zeppelinus Facebooke bei G+.
Dėkoju tiems, kas nusprendžia pasidalinti/pašarinti mano tekstus.