Antinai prieš gaidžius. Vaikiška literatūra kovoje už augančią kartą
Iliustruotomis knygelėmis, vaizdingai pasakojančiomis vaikams, kaip gera ir smagu būti homoseksualistu, nūnai nenustebinsi ir darželinuko.
„Gender Loops“ skandalo metu paaiškėjo, kad pasakos apie karalių, ištekėjusį už kito karaliaus, jau pasiekė ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
Tačiau ir dešiniosios jėgos Europoje netruko susirūpinti savo būsimo elektorato auklėjimu.
Pavyzdį parodė Austrijos Laisvės partija (FPO), sukūrusi fantastikos žanro vaikišką komiksą "HC-Man And The Blue Planet" , kuriame superherojus HC-menas kaunasi su EU-blogiu.
Vokietijoje irgi užvirė kova už augančios kartos protus.
Nacionaldemokratų partijos (NPD) jaunimo organizacija išleido vaikišką knygutę „Antinai prieš gaidžius“, kurioje eiliuotos pasakos forma dėstomos šios partijos idėjos.
Beje, tie, kas rusiškai supranta geriau, nei vokiškai, gali nemokamai atsisiųsti išverstą į rusų kalbą šio komikso versiją iš čia.
Nupieštos komikso pavidalu knygos pirmasis leidimas siekia 30 000 egzempliorių ir bus platinamas nemokamai.
NPD atstovai teigia, kad tai pirmasis leidinys iš numatomos sukurti politinių komiksų vaikams serijos.
Knygoje pasakojama apie turtingai, laimingai ir idiliškai gyvenančias antis. Vieną dieną iš kažkur atsibasto gaidžiai, kurie skundžiasi, kad juos skriaudžia „piktoji lapė“ ir verkdami prašosi prieglobsčio. Jie apsigyvena tarp ančių, sparčiai dauginasi ir greit paveja jų skaičių.
Gaidžiai nerodo jokio dėkingumo antims: jie elgiasi labai akiplėšiškai, visais būdais siekia pinigų, pripratina antinus prie narkotikų ir homoseksualaus sekso, nesilaiko įstatymų ir t.t. Pasėkoje klestėjusi ančių visuomenė suyra ir žlunga.
Tuomet gaidžiai įsitrina į kaimyninę žąsinų gyvenvietę. Istorija pasikartoja, o po žąsinų ateina eilė ir gulbėms. Tie paukščiai, kurie bando priešintis gaidžių invazijai ir įsiviešpatavimui - tragiškai žūna.
Nukentėjusiems gyvūnams belieka tik palikti savo kraštą ir ieškotis kitos tėvynės, kurią tenka apsitverti ir vėl ginti nuo suįžūlėjusių gaidžių.
Kai kurie tolerancijos ir multikultūralizmo ideologijos skleidėjai Vokietijoje persigando ir nusprendė, kad tai akmuo į jų daržą. Jie pradėjo įrodinėti, kad šią pasaką apie žvėrelių nuotykius reikėtų laikyti rasistine ir nukreipta prieš imigrantus. Todėl tiesiog būtina ją nedelsiant uždrausti, o jos leidėjus ir autorius ilgam pasodinti už grotų.
Tačiau visuomenė ir teisėsaugos atstovai tik šaiposi iš tokių paniškų įžvalgų, o rimtesni apžvalgininkai lygina šią knygą su žymiuoju G. Orwell‘o „Gyvulių ūkiu"- tik adaptuotu vaikams.
Įdomus faktas yra tas, kad šią knygą vokiečių užsakymu dar prieš tris metus nupiešė rusų dailininkas iš Sankt-Peterburgo, tinkle ir LiveJournal‘e žinomas Njard‘o slapyvardžiu.
Iki sukurdamas puikų vaikišką komiksą jis garsėjo visai kitokio stiliaus darbais , pagrinde - tam tikros pakraipos sunkaus roko muzikos grupių albumų ir specifinių knygų viršelių apipavidalinimu.
Maždaug tokiais:
Reikia paminėti, kad vokiškas komiksas „Antinai prieš gaidžius“ nėra visiškai originalus.
Jis turi labai garsų pirmtaką - Jungtinėse Valstijose išleistą eiliuotą komiksą „Ducks and Hens“, kurio fabula atspindi penkiasdešimtųjų-šešiasdešimtųjų politines batalijas.
Tie, kas supranta angliškai, domisi pusės amžiaus senumo amerikietiškos politinės propagandos šedevrais ir turi dešimt minučių laisvo laiko, gali pasižiūrėti profesionalaus aktoriaus įgarsintą komiksą „Ducks and Hens“ šiame videoklipe:
Click to view_____________________________________
Matome, kad Vakarai jau bunda ir vis daugiau dėmesio skiria augančioms kartoms.
Belieka konstatuoti atsilikimą ir tai, kad pas mus tikrai nepakankamai dėmesio skiriama vaikų ir jaunimo atsparumo ugdymui svetimus interesus atstovaujančių, lietuviškumui priešiškų ideologijų atžvilgiu.
Lietuvos tautines ir tradicines pozicijas atstovaujančios organizacijos ir partijos, skirtingai nuo politizuoto homoseksualizmo ir nutautinimo doktrinos skleidėjų, nenaudoja vaikiškos literatūros tam, kad supažindintu artėjančias prie pilietinės brandos amžiaus kartas su šiuolaikinėms visuomenėms iškylančiomis grėsmėmis ir savo požiūriu į jų sprendimą.
O juk po kelerių metų šiandienos vaikai ateis prie balsavimo urnų. Ir už kokius ateities klounų partijų lyderius jie nubalsuos, prisiskaitę pasakų apie dviejų karalių santuokas bei prisižiūrėję lietuviškųjų MTV?
Atspėti nesunku - ogi už kokį Ruslaną Kirilkiną, ar - geriausiu atveju - už būsimą Blėdienės, Pareigytės, Mijos ir Zvonkės koaliciją.
Čia jeigu nepradėsime piešti mūsų vaikams komiksų apie antinų kovas su gaidžiais jau dabar.