kaip gerai, kad mano vaikystėje nebuvo facebook'o

[yshtabi]

 :'D šiaip man labai įdomu būna, kai personalijos noriai ekshibicionuoja savo amžių - toks terminas, kuomet pradeda sriūbaut - online ar face to face - o vat mano laikais majonezas buvo tik stikliniuose slovikučiuose, o degtukų dėžutė kainavo viena kapeika, o buvo dar bandelės po tris kapeikas, o vat ledai plombyr kainavo va tiek ir tiek, o vat dar gazirovkės, o vat mes sprogdindavom varles per užpakalį, o vat vieninteliai proškai, kurie skalbė buvo lotos visada putos. Ir. taip. toliau. Dar įdomiau būna, kai personalijos perdeda savo amžių, t.y. pojaunis specimenas pradeda dėstyt prisiminimus apie kokio Chruščiovo ar - dar žaviau - Brežnevo laikus (faceboo'ko statuse nurodęs(-žiusi), kad tie neabejotinai nutikę įvykiai nutiko porą metų iki jo(s) gimimo). Tikrai labai įdomu.

Bet čia apie facebook'ą :D Kuriame mažieji giminiečiai sulindo, po pusės metų zyzimo - nu o kodėėėėl tu manęs neprisijungi - nes aš didelė ir negera - nu kodėėėėėėėėėl tu manęs neprisijungi - nes mano facebook'as ne mažiems vaikučiams - nu kodėėėėėėl tu manęs neprisijungi - ;__; ok, add you.

Ir dabar matau visas dukterėčių crushes ir pan. - "o jėzau koks mielas. O dar tos garbanos. Negaliu. myliū jį.♥" Visa į tetą ;___; 
Dievuliau, kaip gerai, kad mano ciocios nematė, koks durnas dar vaikas, neįsivaizduojamo malonumo tada giminiečių baliai būtų.