Nov 10, 2006 18:18
neviltį ir pan. Unsought goods, tyliai sufleruoja Šv.Kotleris, tokios kaip insurance, graveyard space ir taip toliau.
O man - meno kūriniai. Dovanos atsisveikinant.
Draugei - geriausiai, kvailiausiai, tikriausiai, bjauriausiai, nuostabybiškiausiai, beprotiškiausiai, gabiausiai, nuoširdžiausiai, naiviausiai, protingiausiai, juokingiausiai, lieviausiai ir visokie kitokie -iausiai. Prieš 5,5 metų. Ofortas iš ŠMC Dailininkų sąjungos parduotuvės (?).
Po kiek ten, 10 lt rinkom? Keliese? Išsivežė. Prašė neįrėminto, kad lengviau būtų vežt, svoris, kiek ten? 30 kg leido? 40?
Šiandien - 2 mažiukai ofortai. Iš ten pat. 'Kaukės'. Gal ir tos pačios dailininkės. Miniatiūros.
Gyvenimo. Kai maži maži žmogeliai, kurie visada buvo, krutėjo spurdėjo, jų nepastebėjo ir jų niekam nereikia. Ir jų vertint nereikia, nes tai maži maži žmogiukai, kurių darbai maži maži. Tik kai maži žmogiukai išeina, lieka didelė skylė. ir krūvos didelių ir net sunkių darbų, kuriuos maži žmogiukai dirbo.
Nuostabiam krašte gyvenam. Fantastiškam. Kuriam na, nereikia žmonių. Nieko nereikia. He, kam kam, o ne man žmonių interesais rūpintis, a nia? :D Bet net nežinau. Kaip vertint. Ką pasakyt. Apart užpatentuos frazės - aplink vien. Vien. Daugėja. Eksponentiškai. Galiu pagrįst savo teiginius. Net grafiškai, jei kam reikia.
Hm, graužia skrandį. Torres kokie 15 gr. Nelindo pro gerklę. Šiandien labai išblyškusi.
ofortai,
miniatiūros,
patentuota frazė,
skylė