Detektyvai
Gyvenimas man retkarčiais leidžia pažaisti detektyvą. Matyt, tai kažkoks šeimos bruožas, genas, atitekęs iš močiutės. Bet jei močiutės specializacija - vagių ir nusikaltelių gaudymas (na ok, gal ne gaudymas, bet baidymas tai tikrai), tai mano - prarastų objektų radimas ir grąžinimas savininkams. Didžiausi mano radiniai - du šunys.
Maloniausias tokių detektyvų momentas - kai įsivaizduoji savininko džiaugsmą atgavus savo prarastąjį objektą. Nemaloniausiais - kai to momento nebūna...
Šiandien radau smulkmę. Vaikščiojau su Kapriu po tą Bukčių miško dalį, kuri garsėja šiukšlingumu. Nuo kelio į mišką išvažinėti takai, kuriais jaunimėlis su savo ratais, gėrimais ir mergom atvažiuoja pabūti arčiau gamtos, tai gamtai vėliau palikdami viską, ko antrą kartą nežada panaudot (ne, mergų lavonų dar nemačiau, bet visko gali būti). Arti vieno tokio tako už medžio buvo primėtyta vizitinės dydžio popieriukų. Priėjau. Mhm, iškraustyta piniginė. Kelios plastikinės nuolaidų kortelės, bibliotekų pažymėjimai, e-bilietas, SIM kortelė, BITĖS SIM kortelės motinine kortelė su pinais, kelios moters pasinės nuotraukos, vizitinės kortelės. Vienodos. Vardas sutampa su vardu ant e-bilieto, telefonas - su užrašytu ant motininės SIM kortelės.. Savininkė rasta. Aišku, nei bankinių kortelių, nei dokumentų nėra, bet gal bibliotekos pažymėjimai ir e-bilietas, ar pin/puk kodai žmogui vertingi. Pasiėmiau.
Paskambinau numeriu ant vizitinės. Moteris, gyvenanti visai netoli mūsų, visą rankinę prarado jau prieš porą mėnesių - išplėšė kažkas Lazdynuose. Matyt išlikęs piniginės turinys jau nuvertėjo per tiek laiko. Nustebo, kaip žinojau, kas piniginės savininkė. Elementaru, Watsonai. Ryt susitinkam grąžinimui :)
upd.: kaip ir buvo galima numatyti, nepaskambino šiandien moteriškė savo piniginės pasiimti.. et..
Maloniausias tokių detektyvų momentas - kai įsivaizduoji savininko džiaugsmą atgavus savo prarastąjį objektą. Nemaloniausiais - kai to momento nebūna...
Šiandien radau smulkmę. Vaikščiojau su Kapriu po tą Bukčių miško dalį, kuri garsėja šiukšlingumu. Nuo kelio į mišką išvažinėti takai, kuriais jaunimėlis su savo ratais, gėrimais ir mergom atvažiuoja pabūti arčiau gamtos, tai gamtai vėliau palikdami viską, ko antrą kartą nežada panaudot (ne, mergų lavonų dar nemačiau, bet visko gali būti). Arti vieno tokio tako už medžio buvo primėtyta vizitinės dydžio popieriukų. Priėjau. Mhm, iškraustyta piniginė. Kelios plastikinės nuolaidų kortelės, bibliotekų pažymėjimai, e-bilietas, SIM kortelė, BITĖS SIM kortelės motinine kortelė su pinais, kelios moters pasinės nuotraukos, vizitinės kortelės. Vienodos. Vardas sutampa su vardu ant e-bilieto, telefonas - su užrašytu ant motininės SIM kortelės.. Savininkė rasta. Aišku, nei bankinių kortelių, nei dokumentų nėra, bet gal bibliotekos pažymėjimai ir e-bilietas, ar pin/puk kodai žmogui vertingi. Pasiėmiau.
Paskambinau numeriu ant vizitinės. Moteris, gyvenanti visai netoli mūsų, visą rankinę prarado jau prieš porą mėnesių - išplėšė kažkas Lazdynuose. Matyt išlikęs piniginės turinys jau nuvertėjo per tiek laiko. Nustebo, kaip žinojau, kas piniginės savininkė. Elementaru, Watsonai. Ryt susitinkam grąžinimui :)
upd.: kaip ir buvo galima numatyti, nepaskambino šiandien moteriškė savo piniginės pasiimti.. et..