Prikelk, mane, kasryt, lia lia! o! o!
Mama parvežė visokių saldainių iš Niurnbergo. Ir buvo viena dežė triufelinių saldainių iš Vienos. Aristokratoškai švelniai ištraukiau vieną triufelaitį iš aukso spalvom tviskančio įdėklo, galantiškai atkandau pusę ir sekančią sekundę pajutau save besisukantį kambario mansardose tarp širdį svaiginančių rožių krūmų aplink ir giedro dangaus, fone groja J.Strauss - Vienos Kraujas (Dieviškas kūrinys). Tada įsisukau dar labiau ir puoliau isteriškai ėsti tuos velniškai skanius triufelius! Šį kartą jausmingai užsimerkiau. Pasuku galvą i kairę, o ten ratu stovi kardinolai prabangiais švarkais, mat aptarinėja mūšio pergalę, kitoje aukso luitais puoštoje salės dalyje būriuojasi damos prisirengusios prabangiomis suknelėmis, padavėjai sukinėjasi su padėklais, siųlo visiem raudono vyno. Pasijutau tikrame Vienos aristokratų baliuje, centre sukinėjuosi primerktomis akimis ir galvoju apie dievšką triufelių skonį, mane užsupo J.Strauss'o Vienos Kraujas valso hipnotizuojantis ritmas, aš vis dailiau ir dailiau sukuosi, kojos juda jausmų išreikštais triumfais. Burnoje nusidevėjo triufelių skonis, su patirta netektim dramatiškai suklupau, kiek pagulėjau, ...susiraukiau, nes tebežiūręjau i nuobodų kambario absurdą. Kasdienybė - reikia prisitaikyti, oj, nejau vienas suvalgiau visa dėžę triufelių iš Vienos?