(no subject)

Apr 11, 2009 20:06


Nors ne penktadienis, bet...

Angelas sargas

Nesaugojo jis manęs -
aš jį sekiojau vaikystėj.
Atsargūs jo žingsniai aplenkdavo pylimą,
už kurio plaukė pavasario liūčių
ir polaidžio vanduo -
nedrąsūs jo žingsniai prabėgdavo sodą,
garuojantį nokstančia šiluma -
bailūs jo žingsniai praeidavo lūšną
senutės, džiovinančios saulėj
pelkių ir miško žoles.

Ir kai raminantys motinos žodžiai
pastatydavo angelą sargą
vakarais tarp manęs ir tamsos,
aš laukdavau iki jisai užmigs,
kad galėčiau ilgėtis
nebraidyto vandens už pylimo,
neragautų vaisių sode
ir senutės, renkančios žoles
mano nemigai.

Neišsaugojo jis manęs,
tik aš jį savyje išnešiojau,
bailų ir atsargų
angelą sargą, savo vaikystės.

Sutema, Liūnė. Poezijos rinktinė: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1992.

Next post
Up