Mitai
Labai kapstausi darbuose, todėl visa, ką galiu duoti tinklaraščiui šiandien - tokia šit citata.
Rasta pas gray-bird. Kalba necenzūruota.
„Didysis Amerikos Mitas skelbia:
Tu gali būti šiandien paskutinis lūzeris, bet jeigu arsi ir nuosekliai judėsi tikslo link - visko pasieksi. Tegul tu esi valytojas makdonaldse, po penkerių metų tu gali sukurti ne blogesnę užkandinę, o po 20 metų tu galbūt tapsi šalies prezidentu. Viskas įmanoma, tik reikia dirbti savo svajonei.
Didysis Rusijos Mitas skelbia:
Visi nupirkti, viskas pastverta, spurdėti neverta. Visos pareigybės skirstomos giminėms. Kaip tu buvai niekas, taip niekas ir liksi, o jeigu sugalvosi atkreipti į save dėmesį - atims viską, ką beturi. Apsiginti neįmanoma, tokie bandymai tik pykdo puolančiuosius. Dirbti reikia kaip įmanoma mažiau, vienintelė tinkama strategija laimėti gyvenime, jeigu nepavyko turėti teisingų giminių - sėdėti ir laukti, kol atsiras proga ką nors nupyzdinti ir tiek, kad užtektų visam likusiam gyvenimui.“
Ir va man toks klausimas išniro iš pavargusių smegenų užkampio: O ar galima panašiu principu - tiesiog apie paprasto žmogaus gyvenimą svarstant - suformuluoti Didįjį Prancūzijos Mitą? Italijos? Lenkijos? Kinijos? Japonijos?
O Lietuvos?
Rasta pas gray-bird. Kalba necenzūruota.
„Didysis Amerikos Mitas skelbia:
Tu gali būti šiandien paskutinis lūzeris, bet jeigu arsi ir nuosekliai judėsi tikslo link - visko pasieksi. Tegul tu esi valytojas makdonaldse, po penkerių metų tu gali sukurti ne blogesnę užkandinę, o po 20 metų tu galbūt tapsi šalies prezidentu. Viskas įmanoma, tik reikia dirbti savo svajonei.
Didysis Rusijos Mitas skelbia:
Visi nupirkti, viskas pastverta, spurdėti neverta. Visos pareigybės skirstomos giminėms. Kaip tu buvai niekas, taip niekas ir liksi, o jeigu sugalvosi atkreipti į save dėmesį - atims viską, ką beturi. Apsiginti neįmanoma, tokie bandymai tik pykdo puolančiuosius. Dirbti reikia kaip įmanoma mažiau, vienintelė tinkama strategija laimėti gyvenime, jeigu nepavyko turėti teisingų giminių - sėdėti ir laukti, kol atsiras proga ką nors nupyzdinti ir tiek, kad užtektų visam likusiam gyvenimui.“
Ir va man toks klausimas išniro iš pavargusių smegenų užkampio: O ar galima panašiu principu - tiesiog apie paprasto žmogaus gyvenimą svarstant - suformuluoti Didįjį Prancūzijos Mitą? Italijos? Lenkijos? Kinijos? Japonijos?
O Lietuvos?