Apie Wajdą

Apr 19, 2010 13:31

Galioja ta pirmoji retorikos taisyklė. Aš neturiu ką pasakyti apie „Katynę-2“.



Aš turiu tik ką patylėti.
Po to kai Suvalkuose pastatė retransliatorių, Pietų Lietuva (ir, žinoma, dar neatgimęs Marijampole Kapsukas) matė Lenkijos televiziją. Ne toks langas į Vakarus, kaip estams suomių TV, bet vis - orlaidė.

Be Michelangelo Anonionio, Federico Felinio, „Šuns Cyvilio nuotykių“ bei „Keturių tankistų ir šuns“ parodydavo ir lenkų klasikos.

1972 m. pastatytas Andrzejaus Wajdos filmas pagal klasiko Stanisławo Wyspiańskio „Vestuves“ („Wesele“) įstrigo visam laikui (kaip, beje, ir „Pelenai ir deimantas“). Jį televizija parodė gal kokiais 1975 ar 1976 m. Tada man tebuvo trylika ar keturiolika.

Bet ir dabar dar matyte matau Danielių Olbrychskį pagrindiniame vaidmenyje, atsimenu iš „Keturių tankistų“ pažįstamą Franciszeką Pieczką. Fantasmagoriški vaizdai ant kliedesio paribio (tos pačios romantizmo girios kaip Mickevičiaus ar Słowackio, bet slystelėta - ar pakopėta? - simbolizmo link) ir grynas baltas aštrus kaip nebylus klyksmas skausmas, išaugantis iš, atrodytų, laukinio ir karnavalinio šėliojimo.

Per šitas dienas galvoje įkyriai sukasi eilutės iš to filmo. Padainuotos, jeigu dabar gerai pamenu, Czesławo Niemeno. Aha, jis ten buvo, jis.

Šitos eilutės: „Miałeś, chamie, złoty róg,/ miałeś, chamie, czapkę z piór:/ czapki wicher niesie,/ róg huka po lesie,/ ostał ci się ino sznur,/ ostał ci się ino sznur.“
(pažodinis: Turėjai, chame, aukso ragą, turėjai, chame, plunksnuotą kepurę: kepures nešioja vėjas, ragas gaudžia miške, liko tau tik virvė, liko tau tik virvė).

Ir daugiau lyg ir neturiu ką pasakyti.

prie virtuvės stalo

Previous post Next post
Up