Impersija
Kitados dervišo paklausė:
- Ką manai apie žmones, rėkiančius miesto aikštėse?
- Tuo garsiau rėkia, kuo žmogus mažesnis. Mat, bijo likti nepastebėtas, - sakė dervišas.
Bet ne tam penktadienis, kad impersijas čiūčiuotume, o tam penktadienis, kad daineles dainuotume.
Romansas, kupinas weltschmerzo ir tikėjimo žmogaus dvasinio nuskaidrėjimo galimybėmis
Jeigu stovi kažkas, tai žinoki,
Кad tikriausiai kažkas būsiu aš.
Tu grakščiai prisiglausk, palinguoki,
Aš kartosiu prasmingas frazes.
Apie tai, kad seniai išmatuoti
Visi organai, netgi ragai.
Ir belieka tiktai atsiduoti -
Ir išlikt atsidavus ilgai.
O po to aš prasmingai nutilsiu.
Ir tylėsiu prasmingai labai.
Dar nesudegė mudviejų tiltai,
Ir nekviečia dar mūsų kapai.
Gal kada tavo žvilgsnio vilyčia
Dar man alpstančią širdį praskros.
Gal tuomet - lyg tarytum netyčia -
Mums likimas taip duos, kad net duos.
Nuoširdžiai jūsų - klasicizmo šamanas, gotikos popas bei baroko klebonas.
Gero savaitgalio. Nesušalkite.
- Ką manai apie žmones, rėkiančius miesto aikštėse?
- Tuo garsiau rėkia, kuo žmogus mažesnis. Mat, bijo likti nepastebėtas, - sakė dervišas.
Bet ne tam penktadienis, kad impersijas čiūčiuotume, o tam penktadienis, kad daineles dainuotume.
Romansas, kupinas weltschmerzo ir tikėjimo žmogaus dvasinio nuskaidrėjimo galimybėmis
Jeigu stovi kažkas, tai žinoki,
Кad tikriausiai kažkas būsiu aš.
Tu grakščiai prisiglausk, palinguoki,
Aš kartosiu prasmingas frazes.
Apie tai, kad seniai išmatuoti
Visi organai, netgi ragai.
Ir belieka tiktai atsiduoti -
Ir išlikt atsidavus ilgai.
O po to aš prasmingai nutilsiu.
Ir tylėsiu prasmingai labai.
Dar nesudegė mudviejų tiltai,
Ir nekviečia dar mūsų kapai.
Gal kada tavo žvilgsnio vilyčia
Dar man alpstančią širdį praskros.
Gal tuomet - lyg tarytum netyčia -
Mums likimas taip duos, kad net duos.
Nuoširdžiai jūsų - klasicizmo šamanas, gotikos popas bei baroko klebonas.
Gero savaitgalio. Nesušalkite.