Krantas jau matosi
O buvo taip. Grįžtu aš, vadinasi, iš savo pievų...
Ir natūraliuoju būdu prisėdu prie darbinio pašto. O ten...
Ko tik ten nėra. Ir vyno ragavimai, ir golfo kamuoliuko varinėjimai, ir parodos, ir baldai, ir skrydžiai, ir nauji automobiliai, ir Izraelio manekenė išbandė naujus batukus (gamintojo nesakysiu) ir net vienas kitas generinis vaistas prasimušė pro ugniasienes. Tik pailginti siūlantys, ačiū Dievui, niekaip kol kas neprasimušė. Iš viso - per tūkstantį.
Atvirumo politika, vansi, vienžo, duoda savo vaisių.
Ir plaukiu sau plaukiu per virtualios komunikacijos jūrą.
Jei dar kam neatsakiau - atsiprašau. Tuoj. Ir tai nėra tas ispaniškas „mañana“.
Nesiskundžiu, aiškinuosi, kodėl, pavyzdžiui, vakar neišlindau pašnekėti ar kodėl šiandien ne bambeklio veranda - jai parašyti reikia kiek pasėdėti ant užpakalio, pagalvoti, pasidomėti. Nebent apibambėtum kokį saikingai raštingą ir ne tiek saikingai ambicingą mūsų švietimo sistemos augintinį.
O, beje, pastaruoju metu kažkaip apie švietimą randasi progų pamąstyti. Ir šit prasikalė man klausimas toksai: o kas jūsų studijose buvo toks žiauriai sudėtingas, atrodytų, klaikiai nereikalingas, bet (kaip paaiškėja po kokių penkiolikos metų) neprastai mąstymą disciplinuojantis ir tvarkingus pamatus suklojantis dalykas? Mums tai buvo profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus dėstoma istorinė gramatika. Girdėjau sakant, kad seminarijoje tai - dogmatinė teologija, inžinieriniuose moksluose - medžiagų atsparumas. O jums?
Ir natūraliuoju būdu prisėdu prie darbinio pašto. O ten...
Ko tik ten nėra. Ir vyno ragavimai, ir golfo kamuoliuko varinėjimai, ir parodos, ir baldai, ir skrydžiai, ir nauji automobiliai, ir Izraelio manekenė išbandė naujus batukus (gamintojo nesakysiu) ir net vienas kitas generinis vaistas prasimušė pro ugniasienes. Tik pailginti siūlantys, ačiū Dievui, niekaip kol kas neprasimušė. Iš viso - per tūkstantį.
Atvirumo politika, vansi, vienžo, duoda savo vaisių.
Ir plaukiu sau plaukiu per virtualios komunikacijos jūrą.
Jei dar kam neatsakiau - atsiprašau. Tuoj. Ir tai nėra tas ispaniškas „mañana“.
Nesiskundžiu, aiškinuosi, kodėl, pavyzdžiui, vakar neišlindau pašnekėti ar kodėl šiandien ne bambeklio veranda - jai parašyti reikia kiek pasėdėti ant užpakalio, pagalvoti, pasidomėti. Nebent apibambėtum kokį saikingai raštingą ir ne tiek saikingai ambicingą mūsų švietimo sistemos augintinį.
O, beje, pastaruoju metu kažkaip apie švietimą randasi progų pamąstyti. Ir šit prasikalė man klausimas toksai: o kas jūsų studijose buvo toks žiauriai sudėtingas, atrodytų, klaikiai nereikalingas, bet (kaip paaiškėja po kokių penkiolikos metų) neprastai mąstymą disciplinuojantis ir tvarkingus pamatus suklojantis dalykas? Mums tai buvo profesoriaus Zigmo Zinkevičiaus dėstoma istorinė gramatika. Girdėjau sakant, kad seminarijoje tai - dogmatinė teologija, inžinieriniuose moksluose - medžiagų atsparumas. O jums?