Bendravimas - tai dovana

Mar 07, 2007 12:56

Vakar po darbo apsipirkinėjau Rimi. Pykau ant kasininkės, kad eilė taip lėtai juda. vėl kokią nors vėpla dirba, pamaniau. Kai priartėjau, išgirdau, kad moteris turi labai rimtų kalbėjimo sutrikimų, galbūt ir protinių. Nepaisant to, ji labai stengėsi su visais pirkėjais sveikintis su šypsena. ne dirbtine. mano pyktis kaip mat išgaravo, aš irgi stengiausi pasisveikinti su šypsena veide. Ir pasidarė kažkiek džiugu, kad Lietuvoj dėl emigruojančiųjų susidarė palanki situacija integruoti į darbo rinką tuos žmones, kurių anksčiau niekas nenorėjo.

Prie kitos kasos malėsi jaunuolis. Mano pirmas įspūdis - šizofrenikas: daug padrikų žodžių, šnekėjimas su savimi ir visais. niekas jam neatsakė. liūdna.

Kartais stotelėje matome moterį, kuri kabinėjasi prie praeivių. Dažniausiai įkyriai siūlo nusipirkti kokių nors kalnedoriukų, labai retais atvejais laksto po parduotuvę, rėkia ir keikiasi. Kartą girdėjom, kaip ji kažkam pavymui šaukė: Bendravimas - tai dovana! Po šių žodžių žiūrime į ją tolerantiškai. Ir patys pradėjome vartoti šią frazę savo kasdieninėje kalboje. Pamenu prieš keletą metų važiavau autobusu ir ji sėdėjo už manęs, su kažkuo kalbėjosi. buvo normali. pasakojo apie savo ligą, guodėsi, kad jai labai sunku, kad neturi pinigų vaistams... vakar nusprendžiau, kad pirksiu aš iš jos tuos kalendoriukus. negaila. kad tik vaistams kažkiek užtektų. šizofrenija baisi liga. ir taip sunku tai toleruoti.
Previous post Next post
Up