[Atsiliepimai]
Dangau, kaip gera pailsėt, ničnieko nedaryt, miegot (kiek leidžia šuo - o ji maloninga, ligpat aštuntos daugiau mažiau neverkia), skaityt, žiūrėt filmus, suktis virtuvėj, išeit pasivaikščiot po miestą... Užtat dabar vėl bus galima šviežiai užsukti ratą, nes darbų laukia labai daug.
Šeštadienį buvo suvalgyti du filmai, ir dar perskaičiau "Persuasion". Filmai - "The Jane Austen Book Club" ir "Mansfield Park" 1999 m. TV versija su Frances O'Connor (pastarąją knygą pradėjau vakar). Turiu pasakyt, "Book Club" įdomiai susiduria mokslinės fantastikos geek'as ir moterys, esančios "more of the Jane Austen-reading type". Aišku, pabaiga laiminga, fantastas sėkmingai įsitraukia į janeite būrelį, o jo susižavėjimo objektas galų gale prisiverčia perskaityti "The Left Hand of Darkness". Šiaip, smagu žiūrėti, kai, tarkim, lifte Jocelyn bando užkalbinti vampyriškai maištingai išsidabinusį jaunimą, o paskui Griggas jai merginų tylėjimą paaiškina: "She was invisible. See? Her arms were crossed like that. It's a game." Charming. Taip pat ir vėl (kaip ir "Velnias dėvi Prada") isterišką, bet šįkart dar ir kompleksuotą moterėlę talentingai vaidina Emily Blunt. Apskritai patys įdomiausi momentai filme - kaip knygų būrelio moterys ir vyriškis Austen siužetus supainioja, įpainioja, apipainioja aplink savo pačių gyvenimus bei nuoskaudas. Viena "skaniausių" šiuo atžvilgiu scenų - susitikimas ligoninėje.
Na, o "Mansfield Park" - kaip visada :) Tokios versijos man patinka daug labiau nei kokia nėriniuota raukiniuota 1940 m. "Pride and Prejudice" versija su Laurence Olivier. Pats tas žaviam prieškalėdiniam vakarui. Kadangi knygos dar neperskaičiau, nuo lyginimų ir komentarų susilaikysiu.
Šeštadienį buvo suvalgyti du filmai, ir dar perskaičiau "Persuasion". Filmai - "The Jane Austen Book Club" ir "Mansfield Park" 1999 m. TV versija su Frances O'Connor (pastarąją knygą pradėjau vakar). Turiu pasakyt, "Book Club" įdomiai susiduria mokslinės fantastikos geek'as ir moterys, esančios "more of the Jane Austen-reading type". Aišku, pabaiga laiminga, fantastas sėkmingai įsitraukia į janeite būrelį, o jo susižavėjimo objektas galų gale prisiverčia perskaityti "The Left Hand of Darkness". Šiaip, smagu žiūrėti, kai, tarkim, lifte Jocelyn bando užkalbinti vampyriškai maištingai išsidabinusį jaunimą, o paskui Griggas jai merginų tylėjimą paaiškina: "She was invisible. See? Her arms were crossed like that. It's a game." Charming. Taip pat ir vėl (kaip ir "Velnias dėvi Prada") isterišką, bet šįkart dar ir kompleksuotą moterėlę talentingai vaidina Emily Blunt. Apskritai patys įdomiausi momentai filme - kaip knygų būrelio moterys ir vyriškis Austen siužetus supainioja, įpainioja, apipainioja aplink savo pačių gyvenimus bei nuoskaudas. Viena "skaniausių" šiuo atžvilgiu scenų - susitikimas ligoninėje.
Na, o "Mansfield Park" - kaip visada :) Tokios versijos man patinka daug labiau nei kokia nėriniuota raukiniuota 1940 m. "Pride and Prejudice" versija su Laurence Olivier. Pats tas žaviam prieškalėdiniam vakarui. Kadangi knygos dar neperskaičiau, nuo lyginimų ir komentarų susilaikysiu.