Atsiliepimai šįkart urmu. "Krikštatėvis" buvo išsilavinimo spraga (na, dar liko dviejų filmų skylė, kurią reiks užlopyt). Kokybė DVD, žinoma, kiniška, ir šiaip itališkas akcentas trukdo suprasti dialogus bei siužetą, gal todėl kažko "tokio", apie ką visi kalba, nepamačiau. Tačiau vaidyba, žinoma, įspūdinga
(
Read more... )
Kinas: indomi variacija - "Brazil" (1985). Galbūt tai vadinama siurrealizmu? Ironiška tokia.
"Fahrenheit 451" (1966). Pastaroji ekranizacija net už savo knygą keliskart flegmatiškesnė, nors gana "teisinga".
"Equilibrium", kuklia nuomone, buvo tyčinis kokteilis iš orveliškos aplinkos bei 451, "Metropolio" ir "Matricos" vaizdelių. T.y. ironiškas žvilgsnis į patį žanrą - štai, galima iš visur po gabaliuką paimt, ir gal nieks net nepastebės :)))
"V", kuklia nuomone, pasirodė tikrai ne laiku... Nors gal jie bandė pataikyti į tas "antiamerikonizmo" nuotaikas, ar ką.
O "Gattaca" buvo visai, visai neblogai. Gal kad siužetas visgi kiek kitoniškas.
Nusistovėjusios antiutopijų vaizdavimo tradicijos veikia ir kiek kitokius filmus: "Šiaurės pašvaistės" reklamuke šmėžuoja smarkų seilėtekį sukeliantis oksfordinis metropolis ir nu toooks ryfenštališkas kadras! Tiesa, Leni veikiausiai verta būti vadinama viena iš žanro pirmtakių kartu su Langu ir Orvelu. Šįkart dokumentinė...
O įvairovės dėlei pastatykit man "Jaučio valandą". Taip, kaip PJ statė "Žiedų valdovą", nes pažodinė mielosios komunistinės-humanistinės SF ekranizacija visgi būtų jau hmmm...
Reply
"Fahrenheit 451" (1966). Pastaroji ekranizacija net už savo knygą keliskart flegmatiškesnė, nors gana "teisinga".
"Brazil" mačiau, neblogų vietų yra, bet turbūt jokio "ilgai liekančio" įspūdžio nepadarė, kad dabar jų neprisimenu. O Farenheito filmą mačiau, bet knygos neskaičiau, pati idėja man visai patiko.
Reply
Leave a comment