Vis dar Kinijoje

[starlin_elvea]

Skaitau dabar knygą, kurią paėmiau iš į Tailandą išskridusios Katie, nes ji baigė skaityti, o kuprinė buvo kimšte prikimšta. Vadinasi "River Town, Two Years on the Yangtze", aut. Peter Hessler. Autorius ir dar vienas amerikietis dvejus metus gyveno nedideliame Sichuan provincijos mieste Fulinge, dirbo vietiniame pedagoginiame koledže anglų kalbos,

Comments

[indraja_rrt]

Bet turbūt ne taip baisu ką nors padaryti "ne taip", jei vis vien reaguos kaip į vaikštantį eksponatą?
O jiems tikrai gražu, kad balta? Kažkokie irgi gal metus - pusantrų pagyvenę Kinijoje pasakojo, kad atbulai?
Oi, džiaukis, kad tu jiems ne iš Rusijos :D
O dėmesį rodo netgi Graikijoje. Tiesa, ten visai kiti būdai, mums dar priimtini. Dauguma tų vyriškių - tiesiog meistrai, gali pašnekučiuoti visomis temomis, domisi tarsi visai neįkyriai, ir šypsosi, ir elgiasi labai natūraliai. Tokiu atsikratyti irgi tenka labai mandagiai :)

[starlin_elvea]

Man pvz. nepatinka, kai iš manęs juokiasi, todėl ką nors padaryti "ne taip" baisu visose pasaulio vietose. Įsivaizduok, tarkim, kaip jaustis, kai vaikučiai šaiposi iš tavo kinų kalbos.

Taip, jiems gražu balta oda. Bet kuriam kinų grožio salone pati pagrindinė procedūra yra odos balinimas.

Žodį "Rusija" man praeinant girdėjau nuo pat pirmos dienos, kai atvažiavau, ir girdžiu dažnai.

[indraja_rrt]

Ech, Lietuvoje užtenka būti mažu vaiku ir vaikščioti su akiniais (na ir taip, taip, priedo nepasižymėti kokiais nors asmenybės "privalumais" ar privalumais ir pasižymėti "trūkumais"), kad iš tavęs juoktųsi... Laimė, egzistuoja tam tikras amžius, kai jau nedrįsta.

Ech, o aš, naivuolė, tikėjausi... Čia tai tikrai neiškentėčiau ir pulčiau aiškinti (aišku, ne praeiviui, o žmogui, su kuriuo šnekuosi), iš kur. Kai Gysene neseniai iš Kinijos atvažiavusiam kinui aiškinau (suprantama, Lietuvos jis nežinojo), pavyko paaiškinti, kad tai "prie Baltijos jūros".

[starlin_elvea]

Mano atidirbtos tirados pastaruoju metu skamba taip:

(pokalbis)
- Iš kur tu/jūs?
- Iš Lietuvos.
- Italija?
- Ne. Lietuva.
- Lietuva?
- Taip. Maža šalis, niekas nežino.
- Kur?
- Europoje, šiaurėje/rytuose/šiaurės rytuose, prie Baltijos jūros.
- ?
- Viena iš anksčiau buvusių Sovietų Sąjungos šalių.

Manau, kol kas naudingiausias išmoktas tikrinis daiktavardis yra "Sovietų Sąjunga".

[indraja_rrt]

No way. Šalis Europos centre :) ; o jei jau taip reik sąjungų, tai geriau jau naujoji: šalis, neseniai priimta į ES. :)

[starlin_elvea]

Centras labau suklaidintų. Nes lygiai taip pat kaip aš aiškindama jum europiečiam supaprastinu Kiniją į, tarkim, Šiaurę ir Pietus, taip ir jiem iš čia žiūrint paprasčiau žiūrėti į Europą kaip į Rytų ir Vakarų.

Žodžio ES vis dar nežinau, ir net Honkongo muitinėj, kai pasakiau European Union angliškai lyg ir mokančiai merginai, tikrinusiai mano pasą (taigi ir susipažinusiai su bendru pasaulio vaizdu), ji nesuprato. Sovietų Sąjungos istoriją kinai, regis, žino, ir aš taip Lietuvą apibrėžt ėmiau po to, kai susidūriau su ne vienu kinu, kuris būtent tokiam kontekste žinojo, kas ta Lietuva. Ir man negėda pasakyti, ir nebaisu, nes tai - istorijos dalis, ir mano tapatybei, kad ir kaip būtų keista, padarė didesnę įtaką nei vos trečius metus skaičiuojanti narystė ES.

[indraja_rrt]

Uch, manajai tapatybei įtaką tai jau kad padarė, tai padarė, nieko nepasakysi. Tik gal jei man pagal savo tapatybę reiktų apibūdinti Lietuvą pagal jos ryšį su SSRS, sakyčiau "šalis, sugriovusi SSRS" :) (Tik kinams geriau jau taip nesakyt, vargu, ar supras). O jiems SSRS turi teigiamą ar neigiamą atspalvį? (Sovietų Sąjungoje "broliškoji" komunistinė Kinija vienu metu oficialiai vertinta labai neigiamai, kaip "nuklydusi nuo vienintelio teisingojo komunistinio kelio").

[starlin_elvea]

Nežinau, neteko girdėt, per daug klausinėti irgi nenoriu, visgi reikia gerbt vidines šalies taisykles, tai nežinau, kur riba. O SSRS ir Kinijos keliai išsiskyrė ar tik ne 7 dešimtmety? Nepamenu, paskutinį kartą šiuolaikinę Kinijos istoriją mokiausi prieš abitūros egzaminus, o Spence knygoj, kurią dabar skaitau, iki ten dar nepriėjau.

[indraja_rrt]

Atrodo. Istorijos nemoku, bet Jefremovas 1968 baigė "Jaučio valandą", ir 1970 pavyko ją išleisti, visiems atsakingiems asmenims aiškinant, kad tos baisiosios visuomenės prototipas - maoistinė Kinija ir kapitalistinės supuvusios JAV (greitai cenzūra atsitokėjo ir išėmė ją ir iš bibliotekų, ir parduoti nebeleido, o Jefremovo - tada jau mirusio tarybinės fantastikos korifėjo - vardą pašalino iš visur).