"Orkestro repeticija"
Ne pats geriausias Fellini filmas, IMVHO. Gal neįprastai trumpas, nežinau... Aišku, pasakojimo seka išbaigta, ir mintis aiški. Scena su maištaujančiais ir žvakių šviesoje siautėjančiais orkestrantais yra puiki, Felliniškas laisvumas taip pat žavus, bet yra ir geresnių darbų (iš to, ką mačiau, o mačiau dar kokius tris turbūt). Gal mane stabdė dar tas nesugebėjimas patikėti, kad čia tikrai repeticija - kai tas orkestras groja, nepanašu, kad grotų iš tikrųjų :) Smuikininkai ypač... Ir dirigentas "netikroviškas" kažkoks... Ne toks, su kokiais teko susidurt :) (taip taip, jie iš tiesų rėkia ir pyksta, bet kažkaip kitaip). A, ir fleitistai tikrai ne visi maniakai :)