2011-07-27
Prieš tai
2011-07-27
Vakar nebaigiau rašyti ir jau beveik pamiršau, ką ketinau užrašyt. Viskas į tokią krūvą susivertė.
Ai, apie maistą kažką norėjau. Maistas čia tik kiniškas :( Labai nedaug kiniško maisto man išties patinka, o tas, kuris patinka, į kūną eina :D Čia švediškas stalas būna. Tai apsivalgau visokių blynelių, šiek tiek skystos ryžių/sorų sriubos (“zhou”). O šiandien buvo nanguabing - moliūginių pyragėlių. Va čia tai nuodėmė! Anyway, bet be šito man valgomos tik įvairios daržovės, kurių dalis būna arba nežmoniškai karčios (nu kas, kas valgo tokį kartų maistą?!!), arba virtos sultiny vis tiek, tai va, sunku Kinijoje būti vegetaru. Ir per pusryčius niekad nebūna ką gerti. Gerai, kad kinai turi praktika vartot daug šilto vandens, tai kambaryje stovi geriamo vandens penkialitrinis, geriu šaltą.
Pačią pirmą dieną padariau taktinę klaidą, per pusryčius į klausimą „Ar tau patinka kinų maistas“ atsakiau nuoširdžiai „Tiesą sakant, nelabai“. Kitom dienom jau taip nebedariau :D Dar per vieną valgymą įvyko sėkmingas švietimo akto pavyzdys (po tų savaitės trukmės RM/VDU mokymų jau nebeišeina normaliai mąstyt). Švediškas stalas, taigi ateini su maistu, pavalgai, išeini. Bet jei nori dar maisto įsidėt, kaip daryt? Aš automatiškai nešuos tą pačią lėkštę. Nu, o lazdeles padėjau ant servetėlės. Otaigi netaktas ar ką! Aš iš kaimo atvažiavus :) Na, niekas nieko nesakė. Bet kai grįžau, po kurio laiko toks vyresnio amžiaus kolega baigia valgyt, atsistoja ir taip gan tyliai sako man: „Žiūrėk, Dong,“ (mano kiniška pavardė) „aš palieku čia“. Nueina, po kurio laiko sugrįžta su nauja lėkšte (maisto papildymu). Nieko jis manęs nemokė, niekaip prikaišomai nerodė, tiesiog parodė savo pavyzdžiu, kaip reikia daryt. Žavinga.
2011-07-27
Vakar nebaigiau rašyti ir jau beveik pamiršau, ką ketinau užrašyt. Viskas į tokią krūvą susivertė.
Ai, apie maistą kažką norėjau. Maistas čia tik kiniškas :( Labai nedaug kiniško maisto man išties patinka, o tas, kuris patinka, į kūną eina :D Čia švediškas stalas būna. Tai apsivalgau visokių blynelių, šiek tiek skystos ryžių/sorų sriubos (“zhou”). O šiandien buvo nanguabing - moliūginių pyragėlių. Va čia tai nuodėmė! Anyway, bet be šito man valgomos tik įvairios daržovės, kurių dalis būna arba nežmoniškai karčios (nu kas, kas valgo tokį kartų maistą?!!), arba virtos sultiny vis tiek, tai va, sunku Kinijoje būti vegetaru. Ir per pusryčius niekad nebūna ką gerti. Gerai, kad kinai turi praktika vartot daug šilto vandens, tai kambaryje stovi geriamo vandens penkialitrinis, geriu šaltą.
Pačią pirmą dieną padariau taktinę klaidą, per pusryčius į klausimą „Ar tau patinka kinų maistas“ atsakiau nuoširdžiai „Tiesą sakant, nelabai“. Kitom dienom jau taip nebedariau :D Dar per vieną valgymą įvyko sėkmingas švietimo akto pavyzdys (po tų savaitės trukmės RM/VDU mokymų jau nebeišeina normaliai mąstyt). Švediškas stalas, taigi ateini su maistu, pavalgai, išeini. Bet jei nori dar maisto įsidėt, kaip daryt? Aš automatiškai nešuos tą pačią lėkštę. Nu, o lazdeles padėjau ant servetėlės. Otaigi netaktas ar ką! Aš iš kaimo atvažiavus :) Na, niekas nieko nesakė. Bet kai grįžau, po kurio laiko toks vyresnio amžiaus kolega baigia valgyt, atsistoja ir taip gan tyliai sako man: „Žiūrėk, Dong,“ (mano kiniška pavardė) „aš palieku čia“. Nueina, po kurio laiko sugrįžta su nauja lėkšte (maisto papildymu). Nieko jis manęs nemokė, niekaip prikaišomai nerodė, tiesiog parodė savo pavyzdžiu, kaip reikia daryt. Žavinga.