Čia "už vakar". Linkėjimai iš Pekino
2011-07-23, Kopenhagos oro uostas
Pagalvojau, kad keisčiau turbūt nesu keliavus, bet tada prisiminiau, kaip pernai važiavau į „Renkuosi mokyti!“ atranką - bilietus nusipirkau mažiau nei prieš savaitę, atskridau vidurnaktį, kitą dieną ryte jau sėdėjau atrankoj iki pat vakaro, antrą dieną tvarkiau kitus reikalus, trečią dieną važiavome į Rygą su dar kitais reikalais, o vakare mane tiesiai iš Rygos pametėjo Kaunan į Londono lėktuvą.
Bet vis tiek ir dabar keistoka. Viskas atsitiko daugmaž per keturias savaites. Užpildžiau formas, gavau žinią, kad patekau (reikalas yra Konfucijaus instituto organizuojami savaitės trukmės kursai kinų k. dėstytojams, vykstantys Pekine), skubos tvarka pasidariau vizą, atstovai Londone man nupirko bilietus. Nupirko šiaip tai likus savaitei iki skrydžio, o paskui ilgai tylėjo, neatsiliepė dėl detalių, ir, likus dviem dienom iki skrydžio, staiga pakeitė skrydžio detales.
Buvau Sudeikiuose gi. „Renkuosi mokyti!“ 2 ten sugrįžo savaitei intensyvių mokymų. Bet jau buvau nusiteikus penktadienį važiuot į Vilnių, kad šeštadienį ryte sėsčiau į lėktuvą į Pekiną. Ir štai, ketvirtadienį gaunu žinią, kad skrisiu kitu lėktuvu, jau ne šeštadienį iš ryto, o šeštadienį apie pietus. Kas reiškia ką? Kas reiškia, kad Sudeikiuose galiu pasilikt dar vieną naktį, sudalyvaut bendruomenės vakare ir t.t. ir panašiai. Na gerai, drabužiai liks neskalbti, ai kaip nors su tais pačiais ir Pekine. O lagaminą teks šmaukšt šmaukšt susikrauti iš ryto.
Kadangi reikia suspėt į 6 ryto autobusą į Vilnių, miegot išvis neapsimoka, taigi nakties miego kiekis lygus 0, ir į autobusą įsėsta sėkmingai. Po maždaug 40 min autobuse pabundu nuo balsų. Autobusas sustojęs vidury plento, priekyje matosi posūkis į Toliejus, vadinasi, Molėtų dar neprivažiuota. Autobuso vairuotojas ginčijasi su keleivėmis. Pasirodo, sugedom. Taip sugedom, kad toliau važiuot nebegalim. Eeee... Bandau ką nors suvokt, bet nusprendžiu pasitikėt vairuotojo tikinimais, kad jis sustabdys mums kitą autobusą. Tik tai reiškia, kad namo parsigausiu jau vėliau. Vis dar miegu. Autobusas atvažiuoja, Vilniuje būnu pusvalandžiu vėliau, nei planavau, - ne taip ir prastai.
Na, dušas, greitai greitutėliai į parduotuvę ko nors pusryčiams, ups, nespėju nusilakuot nagų, beeet išsilyginam drabužėlius, daugmaž primetam, ko gali prireikti, sumetam tą viską į lagaminą, apsidairom apsidairom... prisimenam, kad neturim žalio supratimo, kurgi reiks važiuot nusileidus Pekine. Ok, dzin, greitai susisaugau reikalingus failus iš interneto kompiuteryje - Kopenhagoje laukdama lėktuvo persiskaitysiu. Iiiir - taksi, pakeliui prisimenu, kad nepasiėmiau Pekino viešojo transporto kortelės iš namų, blyn, teks naują įsigyt, bet whatever. Oi, ir Pekino žemėlapio neturiu. Whatever whatever. Kaip nors.
Štai, Kopenhagoje. Šešios valandos iki skrydžio. Aplink šmirinėja anglų skautų - prisimenu, kad kaip tik šiom dienom jie važiuoja į pasaulinę skautų jamboree Švedijoje, ir dalis tikrai transfer‘inasi Kopenhagoje. Jė jė jė. Labai kietos violetinės kėdės kompiuteristams Kopenhagos oro uoste. Pietūs brangūs. Kiek yra viena daniška krona? Oi, namie turėjau kažkokių užsilikusių juanių, nieko nepasiėmiau. Grynųjų visai neturiu, tik litus, bet Kinijos pinigų keityklose man iš jų jokia nauda. Taigi, neužstrik, kortele. Noriu miego. Miegot lėktuve beveik neišėjo. Kas bus Pekine. Paskaitos kiniškai - hahaha, visiškai nė vienas kiniškas žodis neskamba galvoje, nors užmušk.
Obettačiau - keliauti pusiau ekspromtu visai smagu.