Fandomas kaip mūšio laukas
Perskaičiau krūvelę įdomių knygų. Ir teorijos, ir ne, pvz. Joe Sanders redaguotą rinkinuką "Science Fiction Fandom", kuriame - daug medžiagos apie fantastikos fandomo vystymąsi (daugiausia Amerikoje). O kažkaip keturias dienas bibliotekoj prasėdėjus, užeina noras rašyt...
Tarkim, fandomas. Sunku apie "fandomą" kalbėti kaip apie vientisą vienetą. ( Read more... )
Tarkim, fandomas. Sunku apie "fandomą" kalbėti kaip apie vientisą vienetą. ( Read more... )
...amžius įpareigoja..;)
Ir regimi pokyčiai: iš keliolikos klubų sistemos beliko... 1-2, o ir tie pusgyviai. Aš fandomo pradžią, esmę ir pagrindą regiu būtent su klubais - individualus domėjimasis fantastika ir padiskutavimas internete - dar ne fandomas.
>Dabartinė fantastiką mėgstančių karta (pvz. mano karta ir jaunesni) nesijaučia fandomo dalimi "by default".
...Tai reiškia, kad fandomą reikia _parodyti_, jeigu norima, kad jį pamatytų. Bet žmonės ateis tik tada, jei, grubiai tariant, "apsimokės".<
Ko gero taip, grubiai tariant - anksčiau buvo kūrėjai, dabar - vartotojai. O problema parodyti fandomą buvo visada, bet kuo toliau tuo labiau kūrėjų-organizatorių gretos retėjo, o naujieji "ateiviai" jau tebuvo vartotojais - pakviesti ateidavo, bet patys nesiiimdavo ko organizuoti, neįsiliedavo. Laikytis atstumo nuo klubo kada-nekada ateinant daug patogiau, nei nuolat dirbti juodą darbą be atlyginimo.
>Realiai daugelio fandomų pradžia yra glaudžiai susijus su objektu, pvz. fantastika, bet ilgainiui didelė dalis fandomo nustoja tuo objektu domėtis, tačiau lieka fandome, nes paprasčiausiai užmezgė draugystę su kitais nariais. Tad fandome gali likt mažai fantastikos, bet kol liks žmonių tarpusavio ryšiai, tol liks fandomas.<
Taip, o tarpusavio ryšius palaikė klubų-renginių sistema. Renginių sistema dar kažkiek išliko, klubų - kone visiškai suirusi (turiu omeny klasikinius universalius klubus, o ne specializuotus). Internetas palengvino ir pagreitino bendravimą, bet neatstoja senojo betarpiško bendravimo praradimo.
Kita vertus - internetas tėra išraiška, žmonės paprasčiausiai kiti.
Beje, Lietuvos klubų sistema viena iš nedaugelio atlaikė (tiesą, tik kurį laiką) santvarkų pasikeitimą - iš sovietinės į kapitalistinę.
Anksčiau į fandomą žmonės ateidavo kaip: išgirsta apie renginį - "Lituaniconą" per kokį "Videokauką", ateina į jį, pamato krūvą pakvaišusių bet maolonių žmonių, užsimano prisijungti, sužino koks klubas yra jų mieste - ir po Lituanikono 10-20 naujokų pasirodo klube. Iš jų lieka 2-3-5. Bet lieka.
Dabar po Lituanikono nebėra kur ateiti. O vienas renginys per metusžmogaus į fandomą neįtrauks.
Gal kažkiek tai būtų įmanoma pakeisti internetu - forumo dalyviai susirenka konvente, po jo - vėl visi tūsinasi forume. Bet...fantastų bendravimas internete daugiau nuvilia, nei įkvepia bendrai veiklai (čia mano asmeninė nuomonė).
Reply
Nu paprastai pesimizmo būna jūros:)
Bet gal čia dėl to, kaip būdavo su tolkinistais: viskas griūva, nieks nieko nedaro, bet galiausiai vis tiek kažkas neaišku kaip, bet išeina. Tad manęs ten nebėr ne dėl pesimizmo (nors visko buvo)
Ko gero taip, grubiai tariant - anksčiau buvo kūrėjai, dabar - vartotojai. O problema parodyti fandomą buvo visada, bet kuo toliau tuo labiau kūrėjų-organizatorių gretos retėjo, o naujieji "ateiviai" jau tebuvo vartotojais - pakviesti ateidavo, bet patys nesiiimdavo ko organizuoti, neįsiliedavo. Laikytis atstumo nuo klubo kada-nekada ateinant daug patogiau, nei nuolat dirbti juodą darbą be atlyginimo.
Taip, deja. O vis tik...
Kiek realiai žmonių organizuoja konventą? Ne organizuoja vieną kitą renginį, o veža visą koordinavimą? Spėju, max 3? Negi tiems trims ilgainiui neatsiras pamainos? Mmm.. pažadu ką nors nuveikt, kai grįšiu, nors man paprastai geriau sekasi organizuot tai, ką sugalvoja kiti, nes ką aš sugalvoju, niekam neįdomu :p
Dėl bendravimo internete įkvėpimo ar neįkvėpimo išties kiekvienas linkęs turėti savo nuomonę. Kaip internete "užaugusi" ir šiuo metu dėl atstumų nuo jo labai priklausoma, esu pripratus prie tokio bendravimo, nors realiam vis tik teikiu pirmenybę. Internete gali atsirasti kitokia fandomo "kūryba/gamyba". Pvz. tai, ką darė Fantastikos blogo autorius, kol neišsikvėpė. Juk čia jo iniciatyva buvo, ar ne? Va jau vienas žmogus, kurį galima įtraukt jei ne į realią (nuo asmenybės priklauso), tai bent į virtualią fandomo veiklą. Niekada per metus neatsiras dešimt žmonių su dešimt asmeninių iniciatyvų, bet jei per metus atsiras koks vienas, tai žiū pamažu išlįs ir tie trys, kurie sudarys organizuojantį branduolį.
Beje, Lietuvos klubų sistema viena iš nedaugelio atlaikė (tiesą, tik kurį laiką) santvarkų pasikeitimą - iš sovietinės į kapitalistinę.
Taip. O dar: nors Lietuvos fandomui jau nemažai laiko, bet vis tik ne tiek, kiek JAV ar JK fandomui. Tie fandomai turėjo didžiules tradicijas, kelių kartų patirtį, tad interneto atėjimas visą tą masę paveikė kitaip (būtų įdomu, jei Elzė pasidalintų savo žiniom)
Anksčiau į fandomą žmonės ateidavo kaip: išgirsta apie renginį - "Lituaniconą" per kokį "Videokauką", ateina į jį, pamato krūvą pakvaišusių bet maolonių žmonių, užsimano prisijungti, sužino koks klubas yra jų mieste - ir po Lituanikono 10-20 naujokų pasirodo klube. Iš jų lieka 2-3-5. Bet lieka.
Dabar po Lituanikono nebėra kur ateiti. O vienas renginys per metusžmogaus į fandomą neįtrauks.
Na, jei geimerius laikysim fandomo dalimi, tai RPG renginių užtektinai? Suprantu, kad ne tik tokius renginius turiu omeny, bet vis tiek. Daugeliui žaidimai yra patogiausia ir pagrindinė tęstinė veikla.
Kiek vyksta uždaresnių renginių? Tai - irgi veikla, tik uždaruose ratuose, bet ji vyksta.
Problema ta, kad ne kiekvienas gali ir nori kas savaitę kalbėti apie perskaitytas knygas. Kita vertus, nesinori, kad žaidimai virstų vienintele veikla. O renginių nebūtina organizuoti patiems, mieste vyksta pakankamai renginių, prie kurių galima prisišlieti. Pvz. susitikimas kine (fantastiniai filmai), kokiam nors anime festivalyje, knygos pristatyme (na, čia realiai nebent "Twilight" šiuo metu tinka :D Baisu pagalvoti, į ką virstų toks pristatymas, jei į jį susirinktų gauja fantastų... A, dar knygų mugė), parodoje/muziejuje (technika etc)... Kad ir kas pora mėnesių. O po to - į barą prie alaus. Tuomet būtų toks modelis: žmonės išgirsta apie Lituaniconą (mokykloje, universitete, 15min, kokiam nors populiariam bloge...), ateina, sužino apie fantastika.lt bei gauna informaciją apie sekantį susitikimą savo mieste.
Sutinku, kad norėtųsi normalaus klubo su nuosavom patalpom, reguliariu susitikimo laiku ir t.t., bet tokios jau aplinkybės.
Reply
Kažkada siūliau Dorado klubui išbandyti veiklos modelį, kuris populiarus Amerikoje, bet turbūt ir daugiau kur pasaulyje. Amerikoje fantastų klubai ir organizacijos neturi savo patalpų, tačiau turi kelis specializuotus renginius kiekvieną mėnesį, ar bent kartą per mėnesį. Tai gali būti knygų aptarimo grupė, kurioje kiekvieno susirinkimo metu (1-2 kartus per mėnesį) aptariama kažkokia iš anksto nuspręsta knyga; gali būti filmų vakaras, kuriame rodomas vienas ar du filmai; gali būti žaidimų vakaras, kuriame žaidžiami stalo žaidimai (paprastai ne RPG, bet tokie, kurie trunka pakankamai trumpai, kad per vakarą galima sužaisti kelis, todėl bet kas gali prisijungti bet kuriuo metu -- nereikia būti pasišventusiu žaidėju). Tokie renginiai vyksta dažnai pas ką nors namuose, arba bibliotekose, kavinėse, ar knygynuose, kuriuose yra susirinkimų kambariai. (Amerikoje bibliotekos leidžia rezervuoti savo kambarius nemokamai; knygynai ir kavinės irgi dažnai nereikalauja nuomos, ypač jei klientai kažką nusiperka.)
Kai pasiūliau tai Lietuvos fanams, jie iš karto tai atmetė -- neva, nieko iš to neišeis. Kodėl, taip ir nepaaiškino. Nesuprantu žmonių nenoro pabandyti kažką naujo, o tik skųstis, kad klubas miršta.
Reply
...na, kad tai nenauja, ir bent pas mus nuolat vyko ir iš dalies tebevyksta, kai atkrito poreikis ir nebeliko patalpų.
Ir namuose rinkomės, ir filmus žiūrėjome, ir į kinus ėjome, ir žaidimai žaisti. Paskutinis "klubo susirinkimas" prieš Naujuosius kaip tik ir įvyko pažiūrėti naujo filmo. Paskutinis susirinkimas "namuose" vyko mūsų bute, praėjusią vasarą.
Paskutinis "klubo gimtadienis", liūdna šventė - vyko kavinėje.
Praktiškai 5-6 paskutiniai Dorado metai ir buvo tokie, patalpos arba nebuvo naudojamos, arba jų nebereikėjo. Ir ką tai keičia?
Bėda ta pati - tie 2-3-4 žmonės privalo visiškai neturėti savo asmeninio laiko, šeimų, vaikų, tėvų, kad nuolat "kurtų ir tiektų veiklą" likusiai masei. Naujų organizatorių neatsiranda, geriausiu atveju - tik vartotojai, o senieji išsikvepia.
Dideles viltis siejau su klubo reorganizacija, kurią pasiūliau prieš n metų ), vienos kūrybinės stovyklos metu (klubas net balsavo ir jai pritarė).
Klubo realiais nariais lieka tie, kurie užsima konkrečia veikla, likę - prijaučiantieji, kurie balso teisę įgyja tik konkrečiai prisidėdami prie veiklos - tokiu būdu norintiems priimti sprendimus, reiktų ir dalyvauti veikloje - ilgainiui susiformuotų branduolys tų, kurie realiai kažką daro ir kuriems rūpi, o ne kada ne kada užeina, bet turi tokią pat sprendimo teisę, kaip ir žmonės aukojantys tam, švelniai tariant, kur kas daugiau laisvalaikio.
Deja, jau po kelių savaičių kilo didžiulis nepasitenkinimas iš žmonių, kurie jau vienaip ar kitaip klube tebuvo formaliai, pusės ir po internetinių batalijų tokio veiklos modelio teko atsisakyti bei palikti klubą vegetuoti.
>Nesuprantu žmonių nenoro pabandyti kažką naujo, o tik skųstis, kad klubas miršta.<
Elze, gal ten iš toli ir atrodo, kad tik skundžiamės ir nieko nedarome, bet tai nėra tiesa.
Man visai pakanka per metus vieno didesnio renginio organizavimo, kai reikia aplakstyti nuo patalpų suradimo, paskaitų sugalvojimo iki kambarių iššlavimo viesiems jau išvažiavus, nors tą savaitgalį visai gal irgi norėtųsi tiesiog pabūti renginyje.
Situacija kai 5 proc. "pachalina", o 95 - dalyvauja - ilgainiui lemia, kad tie 5 persitempia, o likę dairosi ir klausinėja - o kur veikla? Nėra veiklos?
Imkimės ko nors naujo! O kas imsis - vėl tie 5 proc.? Gal jau ne, dėkui.
Tiesa, tokių "renginių" kaip "klubo gimtadienis", bendras ėjimas į kiną ar pasisėdėjimas bute aš net neskaičiuoju.
Reply
Leave a comment