Daug namų

Sep 11, 2009 15:31

Nei Nankinas, nei Londonas - ne tikri namai. Tik laikini. Bet vis tik buvo namais kurį laiką. Todėl sugrįžti... ir keista, ir visai ne - tik nauji blizgantys pastatai, naujos parduotuvės (Costa Coffee Kinijoje??), dingę pažįstami dalykai (Laodifang pasidarė didelis restoranas... ee?) primena, kad prabėgo ištisi dveji metai.

Geras miestas Nankinas. Išskyrus orą. Tikrai negalėčiau čia gyvent visą laiką, per karšta, dangau, kaip karšta (o žiemą bus šalta, ir jokių radiatorių). Na, temperatūros prasme gal ir nebaisu, bet ta drėgmė ir tvankuma varo iš proto, gerai, kad ne liepos mėnesį čia atvažiavau.

Hostelis truputį patriušęs, bet tik dviem naktim, tai sueis. Šiandien pasivaikščiojau po universiteto teritoriją, po pažįstamas gatves, užėjau į pažįstamą seną gerą Suguo supermarketą... Vakare susitikau su ta pačia drauge, su kuria jau Pekine pietavau. Ji mane nusivedė į superinį vegetarišką restoraną, nežmoniškai skaniai pavalgėm, prisipliurpėm. Rytoj šiaip tąsysiuos po kitas pažįstamas vietas, o sekmadienį eisiu... į orkestro repeticiją! Toji draugė susisiekė su dirigentu, paklausė, ar jie repetuos, jis pasakė, kad repetuos, tuomet ji pažadėjo atsivest vieną žmogų, tik nepasakė, ką:) Staigmenėlė. Beje, užėjus į seną universiteto pastatą sutikau vieną buvusią mokytoją, vieną mėgstamiausių iš Nankino, ji mane pažino ir net vardą (kinišką, žinoma) prisiminė, tai persimetėm keliais žodžiais... štai taip.

kinija, nankinas

Previous post Next post
Up