Diena 3

Aug 22, 2009 05:28

Ne, nu kodėl jau trečia diena, o aš iki mažiausiai vidurdienio vis tiek jaučiuosi kaip priplota musė? Šiandien jau neištvėriau, nuėjau į McDonaldą kavos...

Vakar vakarieniavau su ta savo drauge, jos tetule ir tetulės draugu. Labai nerealus tikras pekinietiškas maistas. Labai DIDELĖ kinų kalbos pamoka ir truputis šalto dušo, kad nieko nesuprantu, velniava. Ir ne tik aš taip manau - mano draugė, buvusi mano kinų kalbos mokytoja, yra labai tiesmukas žmogus (iš serijos, kad gali besti žmogui pirštu į veidą ir sakyt: o, raukšlės!!) ir nesigėdijo kelis kartus priminti, kad regresavau kinų kalbos srityje. Bet ji regresavo anglų kalboj, taigi lygiosios:) Išskyrus, aišku, tai, kad man vis tik reikia kažkaip su kažkuo sukomunikuoti, taigi pasitikėjimą savim biški numušė.

Dar vakar nuėjau pažiūrėti 《机器侠》 (Kungfu Cyborg). Supratau didžiąją dalį, valio. Filmas toks, taip sakant, su viskuo: yra šaunuolis gražuolis (aišku, robotas - su Elvio Preslio šukuosena...), yra komiškas policininkas, yra graži, bet kukli policininkė, yra meilės trikampis - ne, keturkampis, yra specialiųjų efektų, labai jau primenančių "Transformerius", užuominų į visokius kultūrinius reiškinius (nuo "Matricos" iki interneto, iki jianghu), yra humoro... Pramoginis produktas, vienužo. Pagrindinės temos: robotai ir jausmai, robotai ir laisvė, robotai vs. žmonės.

neriam, kinų kinas, kinija

Previous post Next post
Up