Egzaminų tvarka JK
Tuoj aš jum papasakosiu, kaip mums prieš egzaminus "paniką mažina"...
Nežinau, kaip kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, bet VU egzaminų tvarkaraštis būdavo sudaromas kursą lankantiems pasitarus su dėstytoju, paskui ateini, parašai, prižiūrint tam pačiam dėstytojui, ir gauni rezultatą - priklauso nuo dėstytojo, tą pačią dieną ar po savaitės - dviejų.
Jungtinėje Karalystėje procesas atrodo taip:
* Visi egzaminai laikomi pavasarį, mūsų atveju - gegužės mėnesį. Egzaminai laikomi už visus metus, t.y. jeigu lankei kursą tik rudens semestre, jo egzaminą vis tiek laikysi gegužę, o ne žiemą.
* Sausį-vasarį dėstytojai departamentui turi pateikti egzaminų klausimus. Jeigu kursą dėsto ne vienas dėstytojas, jie klausimus sudaro kartu. Pateiktus klausimus peržiūri visas departamentas, pateikia pataisų ir siūlymų. Taigi vasario mėnesį egzaminai jau paruošti.
* Kovo pabaigoje - balandžio pradžioje studentams išsiuntinėjami el. laiškai su jų egzaminų tvarkaraščiais. Jokio pasirinkimo, jokių diskusijų: pasakyta būti ten ir ten, tada ir tada.
* "Ten ir ten" yra visai nebūtinai tavo mokykla. SOAS atveju egzaminuojama pagrindiniame SOAS campus'e arba kažkokioje Camden Centre Hall. Vienu metu egzaminuojami skirtingų dalykų egzaminus laikantys studentai, taip pat bakalaurantai ir magistrantai gali sėdėti vienoje patalpoje. To paties dalyko egzaminą laikantys gali būti išskirstyti per kelias vietas.
* Taisyklės griežtos, panašios kaip pas mus laikant valstybinius: kandidatų pavardės ant egzamino nerašomos, kandidatai turi unikalų numerį, ir vertintojai niekad nežino, kieno darbą taiso. Egzamine dėstytojų nebūna, tik prieš jį pasivaidena, jei kam kokių klausimų kiltų. Egzaminą prižiūri specialiai tam samdomi prižiūrėtojai. Visus daiktus reikia palikti atskiroje patalpoje, leidžiama įsinešti rašymo priemones ir buteliuką gėrimo. Negalima išeiti anksčiau nei po vienos valandos, pavėlavus daugiau nei pusvalandį prižiūrėtojas gali nebeįleisti.
* Kai "malonusis" procesas (trunkantis tris valandas) baigiasi, egzaminai keliauja per du vertintojus (kurso dėstytojus, bet jei kursą dėsto tik vienas žmogus, tai antrasis bus kažkas kitas), o galiausiai - pas išorinį vertintoją, kuris kartu vertina vieno kandidato per metus parašytus rašinius, egzaminą ir, jei tai priklauso prie to dalyko, magistro darbą.
* Kai magistriniai ištikrinti (Taught Masters programose gynimų nėra) - t.y. spalio mėnesį (!) - departamentai susirenka aptarti kiekvieno žmogaus pažymių. Galutiniai išlaikiusiųjų sąrašai pasirodo lapkritį. Diplomus magistrai gauna praėjus metams po paskutinio savo egzamino.
Tokia sistema turi ir pliusų, ir minusų. Didžiausias pliusas, aišku, tas, kad esi daugmaž ramus dėl vertinimo objektyvumo. Žinai, kad tavo darbus perskaitys du-trys žmonės, iš kurių bent vienas visiškai nešališkas, nes tavęs akyse nėra matęs, o egzamino vertintojai išvis nežinos, kieno darbą tikrina. Kad visi pažymiai bus sudėti į krūvą ir kruopščiai peržiūrėti.
Antra vertus... kai egzaminų tvarkaraščiai sudaromi centralizuotai visai mokyklai, visiškai neatsižvelgiama į individualų žmogaus tvarkaraštį. Taip, VU irgi dažnai būna susikirtimų, egzaminų padieniui, tačiau daugeliu atveju bent truputį tą galima apeiti, pakeičiant datą bendru sutarimu. O dabar, tarkim, aš turiu du egzaminus, sesijai skirtas mėnuo, bet mano abu egzaminai papuola į tą pačią savaitę. Bet man dar gerai: kai kas laiko keturis-penkis egzaminus vos ne padieniui. O šitie egzaminai - ne šuns papas, ruošimosi jiems dievulėliau kiek... Pvz. per kartojimą šiandien antropologijos dėstytojai pasakė, kad mums reikėtų rimčiau pasiruošti šešias-septynias temas, kad jaustumėmės saugūs, o kiekvienai temai reikia būti perskaičius maždaug du trečdalius visų skaitinių. Ką tik praleidau mėnesį skaitydama tai, ko neperskaičiau per metus, bet iš to milžiniško skaitinių sąrašo yra tik kokia viena tema, kuriai perskaičiau apie du trečdalius! Plius, taisyklių griežtumas streso prieš egzaminus tikrai nesumažina. Kuo daugiau apie visą šitą tvarką kalbama, tuo baisiau darosi... Bent jau aš kažką panašaus prisimenu iš dvyliktos klasės.
Susiimam į nagą... ožio ragą...
Nežinau, kaip kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, bet VU egzaminų tvarkaraštis būdavo sudaromas kursą lankantiems pasitarus su dėstytoju, paskui ateini, parašai, prižiūrint tam pačiam dėstytojui, ir gauni rezultatą - priklauso nuo dėstytojo, tą pačią dieną ar po savaitės - dviejų.
Jungtinėje Karalystėje procesas atrodo taip:
* Visi egzaminai laikomi pavasarį, mūsų atveju - gegužės mėnesį. Egzaminai laikomi už visus metus, t.y. jeigu lankei kursą tik rudens semestre, jo egzaminą vis tiek laikysi gegužę, o ne žiemą.
* Sausį-vasarį dėstytojai departamentui turi pateikti egzaminų klausimus. Jeigu kursą dėsto ne vienas dėstytojas, jie klausimus sudaro kartu. Pateiktus klausimus peržiūri visas departamentas, pateikia pataisų ir siūlymų. Taigi vasario mėnesį egzaminai jau paruošti.
* Kovo pabaigoje - balandžio pradžioje studentams išsiuntinėjami el. laiškai su jų egzaminų tvarkaraščiais. Jokio pasirinkimo, jokių diskusijų: pasakyta būti ten ir ten, tada ir tada.
* "Ten ir ten" yra visai nebūtinai tavo mokykla. SOAS atveju egzaminuojama pagrindiniame SOAS campus'e arba kažkokioje Camden Centre Hall. Vienu metu egzaminuojami skirtingų dalykų egzaminus laikantys studentai, taip pat bakalaurantai ir magistrantai gali sėdėti vienoje patalpoje. To paties dalyko egzaminą laikantys gali būti išskirstyti per kelias vietas.
* Taisyklės griežtos, panašios kaip pas mus laikant valstybinius: kandidatų pavardės ant egzamino nerašomos, kandidatai turi unikalų numerį, ir vertintojai niekad nežino, kieno darbą taiso. Egzamine dėstytojų nebūna, tik prieš jį pasivaidena, jei kam kokių klausimų kiltų. Egzaminą prižiūri specialiai tam samdomi prižiūrėtojai. Visus daiktus reikia palikti atskiroje patalpoje, leidžiama įsinešti rašymo priemones ir buteliuką gėrimo. Negalima išeiti anksčiau nei po vienos valandos, pavėlavus daugiau nei pusvalandį prižiūrėtojas gali nebeįleisti.
* Kai "malonusis" procesas (trunkantis tris valandas) baigiasi, egzaminai keliauja per du vertintojus (kurso dėstytojus, bet jei kursą dėsto tik vienas žmogus, tai antrasis bus kažkas kitas), o galiausiai - pas išorinį vertintoją, kuris kartu vertina vieno kandidato per metus parašytus rašinius, egzaminą ir, jei tai priklauso prie to dalyko, magistro darbą.
* Kai magistriniai ištikrinti (Taught Masters programose gynimų nėra) - t.y. spalio mėnesį (!) - departamentai susirenka aptarti kiekvieno žmogaus pažymių. Galutiniai išlaikiusiųjų sąrašai pasirodo lapkritį. Diplomus magistrai gauna praėjus metams po paskutinio savo egzamino.
Tokia sistema turi ir pliusų, ir minusų. Didžiausias pliusas, aišku, tas, kad esi daugmaž ramus dėl vertinimo objektyvumo. Žinai, kad tavo darbus perskaitys du-trys žmonės, iš kurių bent vienas visiškai nešališkas, nes tavęs akyse nėra matęs, o egzamino vertintojai išvis nežinos, kieno darbą tikrina. Kad visi pažymiai bus sudėti į krūvą ir kruopščiai peržiūrėti.
Antra vertus... kai egzaminų tvarkaraščiai sudaromi centralizuotai visai mokyklai, visiškai neatsižvelgiama į individualų žmogaus tvarkaraštį. Taip, VU irgi dažnai būna susikirtimų, egzaminų padieniui, tačiau daugeliu atveju bent truputį tą galima apeiti, pakeičiant datą bendru sutarimu. O dabar, tarkim, aš turiu du egzaminus, sesijai skirtas mėnuo, bet mano abu egzaminai papuola į tą pačią savaitę. Bet man dar gerai: kai kas laiko keturis-penkis egzaminus vos ne padieniui. O šitie egzaminai - ne šuns papas, ruošimosi jiems dievulėliau kiek... Pvz. per kartojimą šiandien antropologijos dėstytojai pasakė, kad mums reikėtų rimčiau pasiruošti šešias-septynias temas, kad jaustumėmės saugūs, o kiekvienai temai reikia būti perskaičius maždaug du trečdalius visų skaitinių. Ką tik praleidau mėnesį skaitydama tai, ko neperskaičiau per metus, bet iš to milžiniško skaitinių sąrašo yra tik kokia viena tema, kuriai perskaičiau apie du trečdalius! Plius, taisyklių griežtumas streso prieš egzaminus tikrai nesumažina. Kuo daugiau apie visą šitą tvarką kalbama, tuo baisiau darosi... Bent jau aš kažką panašaus prisimenu iš dvyliktos klasės.
Susiimam į nagą... ožio ragą...