No problem, sis'
Taip pasakė vienas tų jaukių žmonių tamsia oda, didžiule šukuosena ir megzta margaspalve kepure-maišu ant jos, kai jam padėkojau, kad palaikė vartelius atvirus.
Emigrantai mėgsta putotis, kad į Lietuvą negrįš, nes "čia žmonės surūgę, pikti, nesišypso ir nesisveikina, o va Anglijoj/Airijoj/Amerikoj tai jau kitaip, eini gatve, ir šviesus gyvenimas atrodo". Na taip: padėkoti vairuotojui, kad tave praleido per perėją, Lietuvoje yra retas atsitikimas, o Londone tą daro bene kiekvienas. Ir tavo apranga, išvaizda Lietuvoje labai skrupulingai praeivių apžiūrima. Bet "surūgę, pikti, nesišypso ir nesisveikina"? Viskas priklauso nuo to, kaip pažiūrėsi.
Toj vakarienėj pas dėstytoją (po spyna rašiau) amerikiečiai sakė, kad nori dingt iš Britanijos, nes čia žmonės "surūgę ir nesišypso". Tada papasakojau, kad Rytų europiečiai į Angliją važiuoja būtent šypsenų gatvėse pažiūrėt, ir visi nusijuokėm. Juk, tarkim, tie patys lietuviai nevengia iškeikti Britanijos aptarnaujančiojo personalo. Va aš žinau paštą, kuriame tarnautojas visada šneka telefonu, ir man parduoda pašto ženklus, nenutraukdamas pokalbio. Popikčių padavėjų taip pat teko matyti.
Visur tų surūgusių, visur ir besišypsančių yra. O kad "sorry" ir "thank you" Londone yra dažniau vartojami žodžiai nei Vilniuje - skirtingi įpročiai, ir ką tu padarysi.
Emigrantai mėgsta putotis, kad į Lietuvą negrįš, nes "čia žmonės surūgę, pikti, nesišypso ir nesisveikina, o va Anglijoj/Airijoj/Amerikoj tai jau kitaip, eini gatve, ir šviesus gyvenimas atrodo". Na taip: padėkoti vairuotojui, kad tave praleido per perėją, Lietuvoje yra retas atsitikimas, o Londone tą daro bene kiekvienas. Ir tavo apranga, išvaizda Lietuvoje labai skrupulingai praeivių apžiūrima. Bet "surūgę, pikti, nesišypso ir nesisveikina"? Viskas priklauso nuo to, kaip pažiūrėsi.
Toj vakarienėj pas dėstytoją (po spyna rašiau) amerikiečiai sakė, kad nori dingt iš Britanijos, nes čia žmonės "surūgę ir nesišypso". Tada papasakojau, kad Rytų europiečiai į Angliją važiuoja būtent šypsenų gatvėse pažiūrėt, ir visi nusijuokėm. Juk, tarkim, tie patys lietuviai nevengia iškeikti Britanijos aptarnaujančiojo personalo. Va aš žinau paštą, kuriame tarnautojas visada šneka telefonu, ir man parduoda pašto ženklus, nenutraukdamas pokalbio. Popikčių padavėjų taip pat teko matyti.
Visur tų surūgusių, visur ir besišypsančių yra. O kad "sorry" ir "thank you" Londone yra dažniau vartojami žodžiai nei Vilniuje - skirtingi įpročiai, ir ką tu padarysi.