Šiandien sugebėjau vietoj aliejaus į keptuvę su kepančiais varškėčiais įpilti indų plovimo skysčio.
Bet aš ne apie tai. Buvau miuziklo pažiūrėti. Taip ne visai tikėtai: koridoriuj sutikau pažįstamą merginą, ji labai norėjo dar kartą pamatyti "
Wicked!", tai, sakau, ma jį bala, einam!
Tai yra žvėriško pasisekimo ir JAV, ir JK sulaukęs miuziklas: vien tai, kad treti metai kas savaitę po aštuonis seansus prasukantis spektaklis vis dar sutraukia pilnas sales - pakankamai iškalbingas faktas. "Wicked" siužetas - "tikroji istorija apie Ozo šalies raganas": "Ozo šalies burtininko" priešistorė bei užkulisiai. Geriau nepasakosiu nuosekliai ir norintiems pamatyti patį miuziklą patarsiu jo neskaityti iš anksto - nes smagiausias dalykas yra bandymas suvesti šitą naująją istoriją apie Ozą, Smaragdo miestą, piktają burtininkę ir žaviąją fėją su pasaka, pažįstama iš "The Wonderful Wizard of Oz" arba - mums, lietuviams, - iš "Geltonų plytų kelio". Iš esmės tai yra pasakojimas apie tai, kaip "the Wicked Witch of the West" tapo "wicked". Iš pradžių nieko nelabo joje nebuvo: paprasčiausiai mergina buvo... žalia. O iš čia, norit tikėkit, norit ne, ir visos bėdos. Per dvi su puse valandos sužinosite, iš kur atsirado Bailusis Liūtas, Geležinis Medkirtys ir, svarbiausia, Kaliausė (*mirkt*).
[Į šoną. Mintis apie kalbančius gyvūnus. Jeigu Oze iš tiesų gyvūnai kalbėjo ir dėstė universitetuose, tai vargu ar buvo tokia klasifikacinė kategorija "gyvūnai", nes ji atskiria "gyvūnus" nuo "žmonių" - arba atvirkščiai. O jeigu "gyvūnai" elgesiu nesiskiria nuo žmonių, tai iš kur ta kategorija?]
Muzika gal ir nėra baisiai įsimenanti, bet šou padarytas tikrai įspūdingas. Kai žalioji ragana pakyla į scenos palubę, plėvesuodama apsiausto skvernais, užgniaužia kvapą... O išgirdus, kaip pagrindinė dainininkė Kerry Ellis valdo balsą, belieka tik išsižioti. Neįsivaizduoju, kaip ji išveža visus šituos šimtus seansų, sako, gegužę jau baigs vaidinti.
Taigi... kiss me goodbye, I'm defying gravity!