Theodore Sturgeon "More Than Human"
"Daugiau nei žmogus" - Theodore Sturgeon fantastinis romanas, išleistas 1953 m. Keistas toks. Psichologinis pačia tiesiogiškiausia šio žodžio prasme - visus geštaltus iki galo turbūt gali suprasti tik išmanantys geštaltpsichologiją. Technologiniai (antigravitacija ir pan.) elementai atrodo truputį dirbtinai įmėtyti į tekstą: kad homo gestalt turėtų kokį nors tikrai ryškų antžmogišką potėpį. Galų gale, kadangi nesu tiksliųjų mokslų atstovė, SF technologiniai elementai man visada - tik žavūs blizgučiai, ir aš niekaip nepastebėčiau, ar jie pažeidžia kokius nors fundamentalius pasaulio funkcionavimo dėsnius, ar ne; svarbu, tekste daugmaž įtikinamai skamba. Čia jie tebuvo įrankis; šalutinis daiktas - nes koncentracija - tai viršžmogiškas darinys, grupė, aktyvus socialinis (bet ir antisocialus, nes unikalus) elementas, sudarytas iš žmonių, bet ne žmogus. Žodžiu, Homo Gestalt. Kiekvienas iš geštalto narių turi kokią nors viršžmogišką savybę: moka teleportuotis, yra įvaldęs telekinezę, telepatiją, ar funkcionuoja kaip kompiuteris, gebantis pasiekti ir apdoroti bet kokią informaciją. Šitam geštaltui kai ko trūksta, ir tai paaiškėja trečiojoje, paskutinėje, romano dalyje.
Tai nėra spalvinga, triukšminga knyga, bet ir ne pernelyg sudėtingas skaitymas. Iš dalies - eksperimentas, bandymas psichologines, etines (ir gal - evoliucionistines?) teorijas paversti grožine literatūra, transformuoti į literatūrinį pasakojimą. Neblogas eksperimentas, bent jau skaitytojo smegenis suktis priverčia. Be to, gerai parašytas. Nors kartais dvelkteli pusės amžiaus senumo vėjais, bet ko norėti - juk viena stipriausių SF povandeninių srovių yra būtent savi laikai ir rašymas apie juos.
Tai nėra spalvinga, triukšminga knyga, bet ir ne pernelyg sudėtingas skaitymas. Iš dalies - eksperimentas, bandymas psichologines, etines (ir gal - evoliucionistines?) teorijas paversti grožine literatūra, transformuoti į literatūrinį pasakojimą. Neblogas eksperimentas, bent jau skaitytojo smegenis suktis priverčia. Be to, gerai parašytas. Nors kartais dvelkteli pusės amžiaus senumo vėjais, bet ko norėti - juk viena stipriausių SF povandeninių srovių yra būtent savi laikai ir rašymas apie juos.