Intelektualinė puota
Man čia jau patinka. Žmonių įvairovė neišpasakyta. Tiesą pasakius, jaučiuosi jauniklė: atėjusi į magistrantūrą iškart po bakalauro, beveik be darbo ar kitokios gyvenimiškos patirties, tuo tarpu kai aplink žmonės kas metus Etiopijoje praleidęs, kas turi libanietį sužadėtinį, kas apskritai po dvidešimties metų pertraukos nusprendė sugrįžti į magistranto "suolą". Bet užtat kaip įdomu... Ir džiaugiuosi, ir ne, kad SOASe praleisiu dvejus metus. Viena vertus: kiek daug daugiau galėsiu pamatyti, susipažinti; kita vertus: kitais metais vėl bus nauji studentai, neteks dvejus metus su tais pačiais trintis aplinkui, mažiau "cemento" bus (nors labai sąlyginai: čia tiek įvairių kursų ir studijų programų, kad su tais, su kuriais susipažinom vakar, nieks nežino kiek dar kartų susitiksime per metus).
Bet geriausia, kad žmonės tikrai rimti. Iškart jaučiuosi kaip pakilus į kitą lygą. Nors SA paruošė ilgą programą visokių pub crawlers ir panašių dalykų, nors į barus ir be SA išsiruošiam, kol kas visi ar bent didžioji dauguma iš tos saujelės, su kuria pabendravau vakar per tarptautinių studentų dienas bei tarptautinių studentų vakarėlyje, nusiteikę labai rimtai. T.y. pub'ai čia puikiai dera su užsidegimu studijuot. Visi kažkuo domisi, nebūtinai turi aiškią motyvaciją ir viziją, ką darys toliau, bet žino, kad nori daryt, nori mokytis, nemaža dalis - ir mokyti (akademinių aspiracijų turinčių jau ne vieną sutikau). SOAS - ta vieta, kur atsikratoma susidarytų stereotipų. Kiek buvau susidūrus anksčiau su italais studentais, niekad didelio įspūdžio nedarė; čia jie kitokie. Amerikiečiai Kinijoje taip pat ko gero tik tie iš Harvardo buvo verti dėmesio, o čia - puikūs žmonės. Ką tik apturėjom pokalbį prie arbatėlės virtuvėj su nauju buto kaimynu amerikiečiu; vat čia tai smagu bus su tokiais žmonėmis visus metus kaimynystėj gyventi! Beje, dar viena nauja kaimynė - italė (išties tai džiaugiuosi, kad nepaliko manęs vienos su kokiais keturiais bernais gyvent, chacha; dar trūksta vieno flatmate, žiūrėsim, kas bus).
Žodžiu, didelė atgaiva po lietuviškos universiteto sriubos. Reiks pasitempti. Ir nusiteikti dvejų metų intelektualinei puotai...
Bet geriausia, kad žmonės tikrai rimti. Iškart jaučiuosi kaip pakilus į kitą lygą. Nors SA paruošė ilgą programą visokių pub crawlers ir panašių dalykų, nors į barus ir be SA išsiruošiam, kol kas visi ar bent didžioji dauguma iš tos saujelės, su kuria pabendravau vakar per tarptautinių studentų dienas bei tarptautinių studentų vakarėlyje, nusiteikę labai rimtai. T.y. pub'ai čia puikiai dera su užsidegimu studijuot. Visi kažkuo domisi, nebūtinai turi aiškią motyvaciją ir viziją, ką darys toliau, bet žino, kad nori daryt, nori mokytis, nemaža dalis - ir mokyti (akademinių aspiracijų turinčių jau ne vieną sutikau). SOAS - ta vieta, kur atsikratoma susidarytų stereotipų. Kiek buvau susidūrus anksčiau su italais studentais, niekad didelio įspūdžio nedarė; čia jie kitokie. Amerikiečiai Kinijoje taip pat ko gero tik tie iš Harvardo buvo verti dėmesio, o čia - puikūs žmonės. Ką tik apturėjom pokalbį prie arbatėlės virtuvėj su nauju buto kaimynu amerikiečiu; vat čia tai smagu bus su tokiais žmonėmis visus metus kaimynystėj gyventi! Beje, dar viena nauja kaimynė - italė (išties tai džiaugiuosi, kad nepaliko manęs vienos su kokiais keturiais bernais gyvent, chacha; dar trūksta vieno flatmate, žiūrėsim, kas bus).
Žodžiu, didelė atgaiva po lietuviškos universiteto sriubos. Reiks pasitempti. Ir nusiteikti dvejų metų intelektualinei puotai...