Pekino olimpiada 2: emblema
Pratęsiant temą - dar apie kinų raštą ir apie Olimpiados emblemą (logotipą?). Jį pamatyti galima čia.
Taigi. Kinų rašmenys (vadinamieji "hieroglifai"...) daugeliui atrodo pernelyg vienodi, kad būtų galima juos atpažinti ar tuo labiau - įsiminti ir pradėti vartoti patiems. Netreniruotai akiai dažnas "hieroglifas" - tiesiog atsitiktinių brūkšnelių rinkinys. Bet taip nėra. Kinų raštas - be galo įdomi sistema.
Pirma, patys pagrindiniai, baziniai, taigi ir seniausi hieroglifai atsirado iš piktogramų. Ominglotas turi gerų paveikslėlių, iliustruojančių hieroglifų evoliuciją iš paveikslėlių. Arba dar paprastesni saulės, mėnulio, žmogaus ir kt. piešinėliai-rašmenys štai čia. Be abejo, visko nenupieši taip paprastai, ypač - abstrakčių sąvokų. Geras būdas išreikšti abstrakčioms sąvokoms - sudėti į vieną kelias paprastesnes. Štai, tarkime, hieroglifas, reiškiantis "gerą": 好Jis susideda iš dviejų elementų. Kairėje yra 女, - moteris. Dešinėje - 子, - vaikas. Moteris+vaikas=geras. Tokie rašmenys vadinami ideogramomis, nes abu rašmens elementai duoda naujam rašmeniui prasmę.
Tačiau apie 80% dabar vartojamų hieroglifų yra fonoideogramos. Tai reiškia, kad vienas iš hieroglifo elementų, kaip ir ideogramose, duoda naujam rašmeniui prasmę (taip pat eina "raktu" - apie tai žemiau), o kitas apytikriai rodo rašmens tarimą. Na, pavyzdžiui, yra toks rašmuo 青, reiškiantis žaliai mėlyną spalvą, ir tariamas qing (kažkas panašaus į "tšing"). Prie jo pridėjus įvairių raktų, gaunama aibė rašmenų, kurie tariami qing arba jing [dzing], įvairiais tonais. Pavyzdžiui: 清,请,精. Tarkime, rašmens 请 antrasis dėmuo (kur iš kairės) reiškia "kalbą, kalbėjimą", ir tai duoda rašmeniui reikšmę - "prašyti". O dešinysis dėmuo, kaip minėta, duoda tarimą. Taigi pramokus tam tikrą "kritinę masę" hieroglifų, galima pradėti spėti tarimus, nebūtina kiekvieną kartą ieškoti rašmens tarimo aplinkiniais keliais. Kai pagauna azartas, net tyčia užsispyręs spėlioji tarimus, žiūri, kiek įgudęs jau esi...
Apie "raktus". Jei neklystu, maždaug III a. (ar pr.m.e., ar jau po - nepamenu, atleiskit; žo, Han dinastijoje) buvo sudarytas pirmasis išsamus rašmenų žodynas, ir sugrupuoti tie rašmenys buvo pagal 214 dažniausiai vartojamų elementų, kurie angliškai vadinami radicals, o mes perėmėm pavadinimą iš rusų kalbos - raktai. Dabar nebūtinai vartojami tiksliai tie patys 214 raktų, kiekvienas žodyno sudarytojas gali nežymiai pakoreguoti sąrašą, bet iš esmės pagrindiniai nesikeičia jau oi kiek šimtmečių. Pagal raktą hieroglifo ieškome žodyne. Šiuolaikiniai žodynai sudaryti pagal tarimo lotynišką transliteraciją, tačiau jei nežinai, kaip rašmuo tariamas, susirandi tame rašmenyje raktą (tam reikia būti išmokus raktų lentelę), tuomet žodyne pagal rakto numerį susirandi rašmenų su tuo raktu sąrašą, tame sąraše - savo rašmenį, o prie jo būna parašytas tarimas ir kartais puslapio numeriukas, kur žodyne ieškoti įrašo. Skamba kebliai, bet vėlgi - įgudus tą galima daryti pakankamai greitai. Tik galva įskausta baisiai... štai kam reikalingi elektroniniai žodynai, atpažįstantys raštą ranka!
O dabar apie olimpiados emblemą. Iki šiol maniau, kad joje labai gražiai stilizuotas hieroglifas 文 wen, reiškiantis "kultūrą, civilizaciją, raštą" ir pan. Tai - apskritai vienas seniausių kinų rašmenų. Pirminė jo forma reiškė tatuiruotą (taigi - "išrašytą ženklais") žmogaus kūną. Taigi emblemoje, imituojančioje raudoną kaligrafinį antspaudą, įdomiai susipina visas platus šio rašmens reikšmių spektras. Tačiau žiūriu, kad pristatomajame puslapyje teigiama: emblema vaizduoja visai kitą hieroglifą - 京, reiškiantį "sostinę"... gaila. Wen, mano galva, daug geresnis pasirinkimas.
Tiek mano "kinėjimų" šiandienai :)
Taigi. Kinų rašmenys (vadinamieji "hieroglifai"...) daugeliui atrodo pernelyg vienodi, kad būtų galima juos atpažinti ar tuo labiau - įsiminti ir pradėti vartoti patiems. Netreniruotai akiai dažnas "hieroglifas" - tiesiog atsitiktinių brūkšnelių rinkinys. Bet taip nėra. Kinų raštas - be galo įdomi sistema.
Pirma, patys pagrindiniai, baziniai, taigi ir seniausi hieroglifai atsirado iš piktogramų. Ominglotas turi gerų paveikslėlių, iliustruojančių hieroglifų evoliuciją iš paveikslėlių. Arba dar paprastesni saulės, mėnulio, žmogaus ir kt. piešinėliai-rašmenys štai čia. Be abejo, visko nenupieši taip paprastai, ypač - abstrakčių sąvokų. Geras būdas išreikšti abstrakčioms sąvokoms - sudėti į vieną kelias paprastesnes. Štai, tarkime, hieroglifas, reiškiantis "gerą": 好Jis susideda iš dviejų elementų. Kairėje yra 女, - moteris. Dešinėje - 子, - vaikas. Moteris+vaikas=geras. Tokie rašmenys vadinami ideogramomis, nes abu rašmens elementai duoda naujam rašmeniui prasmę.
Tačiau apie 80% dabar vartojamų hieroglifų yra fonoideogramos. Tai reiškia, kad vienas iš hieroglifo elementų, kaip ir ideogramose, duoda naujam rašmeniui prasmę (taip pat eina "raktu" - apie tai žemiau), o kitas apytikriai rodo rašmens tarimą. Na, pavyzdžiui, yra toks rašmuo 青, reiškiantis žaliai mėlyną spalvą, ir tariamas qing (kažkas panašaus į "tšing"). Prie jo pridėjus įvairių raktų, gaunama aibė rašmenų, kurie tariami qing arba jing [dzing], įvairiais tonais. Pavyzdžiui: 清,请,精. Tarkime, rašmens 请 antrasis dėmuo (kur iš kairės) reiškia "kalbą, kalbėjimą", ir tai duoda rašmeniui reikšmę - "prašyti". O dešinysis dėmuo, kaip minėta, duoda tarimą. Taigi pramokus tam tikrą "kritinę masę" hieroglifų, galima pradėti spėti tarimus, nebūtina kiekvieną kartą ieškoti rašmens tarimo aplinkiniais keliais. Kai pagauna azartas, net tyčia užsispyręs spėlioji tarimus, žiūri, kiek įgudęs jau esi...
Apie "raktus". Jei neklystu, maždaug III a. (ar pr.m.e., ar jau po - nepamenu, atleiskit; žo, Han dinastijoje) buvo sudarytas pirmasis išsamus rašmenų žodynas, ir sugrupuoti tie rašmenys buvo pagal 214 dažniausiai vartojamų elementų, kurie angliškai vadinami radicals, o mes perėmėm pavadinimą iš rusų kalbos - raktai. Dabar nebūtinai vartojami tiksliai tie patys 214 raktų, kiekvienas žodyno sudarytojas gali nežymiai pakoreguoti sąrašą, bet iš esmės pagrindiniai nesikeičia jau oi kiek šimtmečių. Pagal raktą hieroglifo ieškome žodyne. Šiuolaikiniai žodynai sudaryti pagal tarimo lotynišką transliteraciją, tačiau jei nežinai, kaip rašmuo tariamas, susirandi tame rašmenyje raktą (tam reikia būti išmokus raktų lentelę), tuomet žodyne pagal rakto numerį susirandi rašmenų su tuo raktu sąrašą, tame sąraše - savo rašmenį, o prie jo būna parašytas tarimas ir kartais puslapio numeriukas, kur žodyne ieškoti įrašo. Skamba kebliai, bet vėlgi - įgudus tą galima daryti pakankamai greitai. Tik galva įskausta baisiai... štai kam reikalingi elektroniniai žodynai, atpažįstantys raštą ranka!
O dabar apie olimpiados emblemą. Iki šiol maniau, kad joje labai gražiai stilizuotas hieroglifas 文 wen, reiškiantis "kultūrą, civilizaciją, raštą" ir pan. Tai - apskritai vienas seniausių kinų rašmenų. Pirminė jo forma reiškė tatuiruotą (taigi - "išrašytą ženklais") žmogaus kūną. Taigi emblemoje, imituojančioje raudoną kaligrafinį antspaudą, įdomiai susipina visas platus šio rašmens reikšmių spektras. Tačiau žiūriu, kad pristatomajame puslapyje teigiama: emblema vaizduoja visai kitą hieroglifą - 京, reiškiantį "sostinę"... gaila. Wen, mano galva, daug geresnis pasirinkimas.
Tiek mano "kinėjimų" šiandienai :)