Pekino olimpiados talismanai
Ar užtrenkinėti duris prieš nosį yra kažkoks slaptas 19 troleibuso vairuotojų žaidimas?
Na, nesvarbu. Artėja olimpiada, ta proga šiandien vaikam, be kitų kiniškų dalykų (lazdelių, kaligrafijos, taiči...), pasakojau apie Olimpiados talismanus. Tai parašysiu ir čia - nes kaip tyčia jaučiamas poreikis rašyti rašyti rašyti.
Taigi, kas dar nežino, Pekino olimpiada turi net penkis talismanus. Kiniškai jie vadinami 福娃 ("laimės lėlytėmis", na, trumpai tariant, tiesiog talismanais), o angliškai - "Friendlies". Nuotraukėlė
Šių žaisliukų vardai yra Beibei, Jingjing [dzingdzing], Huanhuan, Yingying, Nini. Kodėl? Jei dar negirdėjote... papasakosiu. Bet pradėti reikia nuo kinų kalbos ir kiniškų hieroglifų. Nors mums, pratusiems prie lotyniškos abėcėlės, kinų raštas dažnai atrodo Viena Didelė Nesąmonė, tik apsunkinanti gyvenimą, geriau susipažinę su hieroglifine sistema pripažįsta, kad ne tokia jau ji ir bloga. Kinija - didžiulė. Todėl joje daug vadinamųjų "tarmių", kurios dažnai panašesnės į skirtingas kalbas (na, kaip kokia ispanų ir italų). Kad klasifikuojamos kaip "dialektai" - jau kalbos politikos reikalas, o tai reiškia - slidus, tad nesigilinsim. Esmė ta, kad nereikia net tūkstančius kilometrų nutolusių šiauriečių ir pietiečių: tarpusavyje gali nesusišnekėti gretimų provincijų, apskričių gyventojai. BET: visus vienija raštas. Nesupranti, ką sako? Tegu parašo ore hieroglifais - suprasi. Taip, yra leksikos, gramatikos skirtumų, bet iš esmės rašytinė kinų kalba yra visiems ta pati.
Dar vienas kinų rašto sistemos ypatumas - iš pažiūros sudėtinga rašto sistema kompensuoja tai, ko nėra sakytinėje kalboje. Kinų kalbą galima vadinti "skiemenine": yra maždaug 400 galimų skiemenų, ir viskas. Tie skiemenys dauguma gali būti ištarti keturiais skirtingais būdais - "tonais" (t.y. kinų kalba yra "toninė kalba"). Susidaro apie pusantro tūkstančio galimų garsų kombinacijų. Vadinasi, homonimų kiekis labai didelis. Iš skiemens "shi", tariamo skirtingais tonais, net ištisa pasakaitė buvo parašyta. Štai čia ir reikalingi hieroglifai: jie padeda susigaudyti homonimų labirinte - paprasčiausiai kompensuoja fonetinę kalbos struktūrą.
Bet apie ką aš čia? Ogi apie kinų kalbos žaidimus. Kadangi daug homonimų, kinai labai mėgsta žaisti žodžiais. Pavyzdžiui, kokiuose nors karpiniuose, tapiniuose būna vaizduojamos žuvys, arba žuvis patiekiama per vestuves - nes žodis "žuvis" skamba taip pat (tik užrašomas ne taip pat) kaip žodis "perteklius", o juk visi nori, kad namuose būtų užtektinai maisto ir kitokių gėrybių. Arba žodžiai "apvirsti" ir "ateiti" - skiemuo tas pats, tik tonas skiriasi. Todėl kinai ant namų durų kabina apverstą hieroglifą "laimė": nes apversta laimė - juk beveik tas pats, kaip atėjusi laimė... O štai laikrodžio kinams geriau nedovanoti: žodžio skambesys primins budynas prie mirštančio žmogaus patalo, tad dovanodami laikrodį patys to nenorėdami palinkėsite mirties. Dėl tos pačios priežasties kinai nemėgsta skaičiaus "keturi": jis skamba panašiai kaip žodis "mirtis".
O skaičius 8 - sėkmingas. Čia įsijungia dialektiniai žaidimai, mat bendrinėje kalboje žodžių žaismas ne toks ir aiškus: tai kažkurioje pietinėje "tarmėje" (gal Kantono?) "aštuonetas" skamba taip pat kaip "klestėjimas". Būtent todėl Pekino Olimpiados atidarymui pasirinkta data ir laikas 2008-08-08 8:08.
Grįžtam prie talismanų. Ir čia be žaidimo žodžiais neapsieita. Jei paimtume iš lėlyčių vardų po vieną skiemenį ir sudėtume iš eilės, išeitų sakinys "Beijing huanying ni" - Pekinas sveikina jus atvykusius! Hieroglifai ne visai tie patys, užtat skiemenys homonimiški (tik tonai truputį skiriasi).
Talismanai yra skirtingų spalvų ir vaizduoja skirtingus dalykus. Mėlynoji Beibei yra "žuvis" - jau dėl minėtos priežasties (kad visiem viskas gerai pasisektų per Olimpiadą ir panašiai). Žaliasis Jingjing - "panda", Kinijos nacionalinis turtas, turintis simbolizuoti žmogaus draugystę su gamta. Huanhuan - pagrindinis talismanas, raudonoji "ugnis", simbolizuojanti olimpinę dvasią ir visa kita, kas sudėta į šūkį "citius, altius, fortius". Geltonoji Yingying turi tibetietiškos antilopės galvą. Čia jau Pekinas pasistengė įpinti šiek tiek politikos, mat Yingying simbolizuoja Kinijos daugiatautiškumą bei tų tautų "taikų sugyvenimą šalies viduje". Na, o Nini yra kregždė, ir jos viršugalvį puošia pagal medžio raižybos/tapybos tradicijas stilizuota kregždės galvutė.
P.S. Dar vieną smagią tradiciją, susijusią su žodžiais, prisiminiau. Per vestuves anksčiau (o gal kaimuose ir dabar) nuotaką statydavo pastovėt ant pabertų ant žemės valgymo lazdelių. Kodėl? Lazdelės kiniškai yra "kuaizi", kas yra homonimas žodžių junginiui "kuai zi" - net rašoma beveik tokiais pat hieroglifais. O pastarasis junginys pažodžiui reiškia "greitai sūnus". Žodžiu, tikėtasi, kad ant lazdelių pastatyta jaunamartė greitai padovanos šeimai sūnelį!
Na, nesvarbu. Artėja olimpiada, ta proga šiandien vaikam, be kitų kiniškų dalykų (lazdelių, kaligrafijos, taiči...), pasakojau apie Olimpiados talismanus. Tai parašysiu ir čia - nes kaip tyčia jaučiamas poreikis rašyti rašyti rašyti.
Taigi, kas dar nežino, Pekino olimpiada turi net penkis talismanus. Kiniškai jie vadinami 福娃 ("laimės lėlytėmis", na, trumpai tariant, tiesiog talismanais), o angliškai - "Friendlies". Nuotraukėlė
Šių žaisliukų vardai yra Beibei, Jingjing [dzingdzing], Huanhuan, Yingying, Nini. Kodėl? Jei dar negirdėjote... papasakosiu. Bet pradėti reikia nuo kinų kalbos ir kiniškų hieroglifų. Nors mums, pratusiems prie lotyniškos abėcėlės, kinų raštas dažnai atrodo Viena Didelė Nesąmonė, tik apsunkinanti gyvenimą, geriau susipažinę su hieroglifine sistema pripažįsta, kad ne tokia jau ji ir bloga. Kinija - didžiulė. Todėl joje daug vadinamųjų "tarmių", kurios dažnai panašesnės į skirtingas kalbas (na, kaip kokia ispanų ir italų). Kad klasifikuojamos kaip "dialektai" - jau kalbos politikos reikalas, o tai reiškia - slidus, tad nesigilinsim. Esmė ta, kad nereikia net tūkstančius kilometrų nutolusių šiauriečių ir pietiečių: tarpusavyje gali nesusišnekėti gretimų provincijų, apskričių gyventojai. BET: visus vienija raštas. Nesupranti, ką sako? Tegu parašo ore hieroglifais - suprasi. Taip, yra leksikos, gramatikos skirtumų, bet iš esmės rašytinė kinų kalba yra visiems ta pati.
Dar vienas kinų rašto sistemos ypatumas - iš pažiūros sudėtinga rašto sistema kompensuoja tai, ko nėra sakytinėje kalboje. Kinų kalbą galima vadinti "skiemenine": yra maždaug 400 galimų skiemenų, ir viskas. Tie skiemenys dauguma gali būti ištarti keturiais skirtingais būdais - "tonais" (t.y. kinų kalba yra "toninė kalba"). Susidaro apie pusantro tūkstančio galimų garsų kombinacijų. Vadinasi, homonimų kiekis labai didelis. Iš skiemens "shi", tariamo skirtingais tonais, net ištisa pasakaitė buvo parašyta. Štai čia ir reikalingi hieroglifai: jie padeda susigaudyti homonimų labirinte - paprasčiausiai kompensuoja fonetinę kalbos struktūrą.
Bet apie ką aš čia? Ogi apie kinų kalbos žaidimus. Kadangi daug homonimų, kinai labai mėgsta žaisti žodžiais. Pavyzdžiui, kokiuose nors karpiniuose, tapiniuose būna vaizduojamos žuvys, arba žuvis patiekiama per vestuves - nes žodis "žuvis" skamba taip pat (tik užrašomas ne taip pat) kaip žodis "perteklius", o juk visi nori, kad namuose būtų užtektinai maisto ir kitokių gėrybių. Arba žodžiai "apvirsti" ir "ateiti" - skiemuo tas pats, tik tonas skiriasi. Todėl kinai ant namų durų kabina apverstą hieroglifą "laimė": nes apversta laimė - juk beveik tas pats, kaip atėjusi laimė... O štai laikrodžio kinams geriau nedovanoti: žodžio skambesys primins budynas prie mirštančio žmogaus patalo, tad dovanodami laikrodį patys to nenorėdami palinkėsite mirties. Dėl tos pačios priežasties kinai nemėgsta skaičiaus "keturi": jis skamba panašiai kaip žodis "mirtis".
O skaičius 8 - sėkmingas. Čia įsijungia dialektiniai žaidimai, mat bendrinėje kalboje žodžių žaismas ne toks ir aiškus: tai kažkurioje pietinėje "tarmėje" (gal Kantono?) "aštuonetas" skamba taip pat kaip "klestėjimas". Būtent todėl Pekino Olimpiados atidarymui pasirinkta data ir laikas 2008-08-08 8:08.
Grįžtam prie talismanų. Ir čia be žaidimo žodžiais neapsieita. Jei paimtume iš lėlyčių vardų po vieną skiemenį ir sudėtume iš eilės, išeitų sakinys "Beijing huanying ni" - Pekinas sveikina jus atvykusius! Hieroglifai ne visai tie patys, užtat skiemenys homonimiški (tik tonai truputį skiriasi).
Talismanai yra skirtingų spalvų ir vaizduoja skirtingus dalykus. Mėlynoji Beibei yra "žuvis" - jau dėl minėtos priežasties (kad visiem viskas gerai pasisektų per Olimpiadą ir panašiai). Žaliasis Jingjing - "panda", Kinijos nacionalinis turtas, turintis simbolizuoti žmogaus draugystę su gamta. Huanhuan - pagrindinis talismanas, raudonoji "ugnis", simbolizuojanti olimpinę dvasią ir visa kita, kas sudėta į šūkį "citius, altius, fortius". Geltonoji Yingying turi tibetietiškos antilopės galvą. Čia jau Pekinas pasistengė įpinti šiek tiek politikos, mat Yingying simbolizuoja Kinijos daugiatautiškumą bei tų tautų "taikų sugyvenimą šalies viduje". Na, o Nini yra kregždė, ir jos viršugalvį puošia pagal medžio raižybos/tapybos tradicijas stilizuota kregždės galvutė.
P.S. Dar vieną smagią tradiciją, susijusią su žodžiais, prisiminiau. Per vestuves anksčiau (o gal kaimuose ir dabar) nuotaką statydavo pastovėt ant pabertų ant žemės valgymo lazdelių. Kodėl? Lazdelės kiniškai yra "kuaizi", kas yra homonimas žodžių junginiui "kuai zi" - net rašoma beveik tokiais pat hieroglifais. O pastarasis junginys pažodžiui reiškia "greitai sūnus". Žodžiu, tikėtasi, kad ant lazdelių pastatyta jaunamartė greitai padovanos šeimai sūnelį!