Pabirynas
Į savo išvažiavimą žiūrėjau kaip į laikiną. Na, tarsi nuvažiuoji pagyvent į kaimą dviem savaitėm, tada vėl grįžti namo, Vilniun. Čia - tas pats, tik kad Londonas truputį toliau nei Kaunas, o gyventi ten teks ilgiau nei dvi savaites. Bet kadangi į klausimą "kuriam laikui išvažiuoji" įpratau atsakinėti "dvejiem metams", pagaliau kažkas smegeninėj ėmė ir persisuko. Pradedu įsisąmonint, kad gyvensiu tenai, o atostogų važiuosiu į Lietuvą. Kas, kad dvejiem metam. Prisimenant, kaip prailgo metai Kinijoje... Gyventi - ten, triukšmingam mieste, kur daug žmonių, kur (beveik) nieko nepažįstu, kur reikės kažką daryti kažkaip, kur nėr aplink lietuvių kalbos - nesvarbu, kad anglų beveik kaip antra gimtoji (ar kad Londone jaukiau nei aplinkoje, kurioje viskas rašoma hieroglifais). Teks užmiršti, kad bet kada galima savaitgalį nuvažiuoti panerti į Gilužį. Čia - mano knygos, mano veiklos, mano vietos. Po šimts, galėčiau - studijuočiau Lietuvoje. Birželio vaikas (nemėgstu sakyti "vėžys") - namisėda iš prigimties.
O birželio nebėr, mirkt - ir viskas. Namo grįžtu praktiškai tik pamiegoti, nes "podarbinės" veiklos atsiranda nuolat - na gerai, kadangi yra skaitytinų knygų, siūtinų sijonų ir panašių dalykų, kurie daromi tik namuose, tai ir to miego lieka gerokai mažiau nei per mokslo metus (paradoksalu). Supratau, kad jei skaityt savo malonumui, tai dabar, nes paskui vėl nebus kada - per studijų metus grožinės literatūros apskritai skaičiau nedaug, nes humanitarų dalia yra kalnų kalnai profesinių popierių, o kitkam laiko ir noro lieka nedažnai. Todėl dabar iš Mickevičiaus tempiu fantastiką ir visokias kitas knygas, kurių gėda būti neperskaičius. Neseniai baigiau Strugackių "Ateivius Saturno žiede", GLF 2003-2006 (jau beveik). Dar mokslo metais - Kunčino "Tūlą". Ir dar kažką, velniava, neprisimenu - matyt, nebuvo verta. Bet krūvelės ant palangės, deja, nemažėja. Suskaičiavau, kad artimiausia proga normaliai išsimiegoti bus galbūt ateinantis savaitgalis (priklausys nuo to, kaip klostysis žygis Kernavės link, į Gyvosios archeologijos dienas), o po to - paskutinės liepos dienos. Bet toks ritmas nors naudingesnis, nei vien prie knygų sėdėjimas. Štai, pabaigsiu sijoną, ir parašysiu "Fantaste, ką tiki" straipsnioką...
Dar vakar nusipirkau "Geltonų plytų kelio" DVD. Siūdama diržiuką klausiausi, ir ašara riedėjo... Buvo ir bus tobula. Ką pasiimsiu į Londoną, tai šitą filmą... "Nei paukščių, nei gėlių ant pilko lauko - bet man vis vien brangiausi NAMAI".
O birželio nebėr, mirkt - ir viskas. Namo grįžtu praktiškai tik pamiegoti, nes "podarbinės" veiklos atsiranda nuolat - na gerai, kadangi yra skaitytinų knygų, siūtinų sijonų ir panašių dalykų, kurie daromi tik namuose, tai ir to miego lieka gerokai mažiau nei per mokslo metus (paradoksalu). Supratau, kad jei skaityt savo malonumui, tai dabar, nes paskui vėl nebus kada - per studijų metus grožinės literatūros apskritai skaičiau nedaug, nes humanitarų dalia yra kalnų kalnai profesinių popierių, o kitkam laiko ir noro lieka nedažnai. Todėl dabar iš Mickevičiaus tempiu fantastiką ir visokias kitas knygas, kurių gėda būti neperskaičius. Neseniai baigiau Strugackių "Ateivius Saturno žiede", GLF 2003-2006 (jau beveik). Dar mokslo metais - Kunčino "Tūlą". Ir dar kažką, velniava, neprisimenu - matyt, nebuvo verta. Bet krūvelės ant palangės, deja, nemažėja. Suskaičiavau, kad artimiausia proga normaliai išsimiegoti bus galbūt ateinantis savaitgalis (priklausys nuo to, kaip klostysis žygis Kernavės link, į Gyvosios archeologijos dienas), o po to - paskutinės liepos dienos. Bet toks ritmas nors naudingesnis, nei vien prie knygų sėdėjimas. Štai, pabaigsiu sijoną, ir parašysiu "Fantaste, ką tiki" straipsnioką...
Dar vakar nusipirkau "Geltonų plytų kelio" DVD. Siūdama diržiuką klausiausi, ir ašara riedėjo... Buvo ir bus tobula. Ką pasiimsiu į Londoną, tai šitą filmą... "Nei paukščių, nei gėlių ant pilko lauko - bet man vis vien brangiausi NAMAI".