Sep 21, 2006 16:50
Prieš stodamas į magistrantūrą turėjau labai daug abejonių, stoti ar nestoti. Vieni praleisti metai be mokslų davė daug peno aplinkiniams, gąsdinantiems, jei nutrauki mokslus, niekada neprisiversi grįžt, etc.
Nu, bet įstojau šiemet į VU EF tęsti studijų.
Ir negalvojau, kad viskas bus TAIP. Kiekvieną vakarą einu į paskaitas ir seminarus su didžiuliu noru ir jaučiu, kad vieni metai be mokslo daugiau davė, o ne atėme. Kažkiek išalkau turbūt - kiekvieną dieną einu su malonumu į unversitetą, tiek dėl dėstytojų, tiek dėl paskaitų, tiek dėl žmonių, kuriuos ten sutinku.
30 grupiokų - grupė labai įdomių žmonių, su didžiąja dalimi labai įdomu bendrauti, su kai kuriais nors juokinga :) Nenuostabu, kad kas trečia diena baigiasi didesnėmis ar mažesnėmis grupelėmis bendraujant prie vyno taurės kur nors. Įvairus amžiaus spektras (22-40), visiškai skirtingi užsiėmimai (nuo kalėjimo departamento kadrų skyriaus viršininko ar avialinijų skrydžių centruotojos iki banko skyriaus valdytojo ar prekybos centrų tinklo marketingo direktorės), skirtinga šeimyninė padėtis, skirtingos istorijos ...
Galbūt man toks įspūdis susidaro dėl to, kad bakalauro studijose turėjau susiskaldžiuse grupę, kuriai ir konkurencija buvo nesvetima.
Tikiuosi, taip bus ne tik pirmą mėnesį.