(no subject)
Pakalbinta vidaus ir jau_kumos nusprendziau sugrizt...
buvau grizus namoliai savaiciui visam... ir pasakysiu atvirai, kaskart parriedant vis labiau mano siela apraizgoma nesusipratimu virvemis, kad ne nebezinau, ir kur tas galas... o po to tenka grizus islieti viska spalvomis, simboliais ir tarpti juose, vos suvokiant kas apie ka... nes net ir zodziais i dienorasti nebesugebu sutalpinti...
atrodo jau pradedu rengtis vasariniams issukiams. studiju beliko vos keletas savaiteliu, taigis salia viso grazaus maratono: rasto darbu, darbeliu, pertraukomis pabegimu i spektakli ar koncerta, tenka pradeti rengtis tam, apie ka labai ilgai svajota... o svajota tiek, kad regis baisu net ir prisiliesti. ilgai nedrisau nieko aktyviai organizuoti. nes atrode - kepstelsiu, ir ji nuplazdes... tiek laukta...
gavau dovanu... per kaledas... atnese senis sikart nepagailejes... salia visu kitu mielu daikciuku, atnese tai, apie ka svajot nedrisau... kelione i afrika... beliko menuo, ir lektuvas nusileis beveik menesiui ten, kur zodziais kol kas nenoriu savo svajones vargint...
bet sirdis matyt tiek buvo issiilgus keliavimu, kad issikaulijau studiju praktikai i bolivija... labas cile, bolivija ir peru - jau pradejau mokytis ispanu. letai letai, bet kaip nors...
ir siemet kaledas ne namuose sutiksiu... o tolimoje pietryciu azijoj... tailande ar kambodzoj... matysim, bet tuose krastuose...
taip netycia ar tycia susikloste aplinkybes, apie ka drovu ir kalbet... del to leisiu bedziugaujanciai sielai tykiai virpeti... o kol kas shhh... iki tu isgyvenimu ten...
o dabar - miela kasdienybe... penktadieni labai jaukiai pabuvojom ibseno leliu namuose. sauniai jie vaidina, neturiu priekaistu. jau kelintas kartas, ir pasiteisina... net "dedes vanios" nesugadino anglisku akcentu... nors is pradziu rugsciai susiraukiau - taip gerai butu rusiskas skambesys. ir legendinis equus pasirode laaaabai stiprus - tiek pati pjese, tiek jos pastatymas.
o sekmadieni droziam i buena vista social club. ispanu kalbos mokytoja uzvede, nors juos zinojau ir anksciau... bet dabar, kai jie net iki newcastlo atsibeldzia, negi sedesi namuos, kai zinai, kad trepses kojos beklausant ...
viskas...pats laikas miego... va taip ir buna... nerasai, o po to rasai rasai rasai ir siulo galo nematai...
ir dar rasyciau, jei ne tos varginamos akys...
buvau grizus namoliai savaiciui visam... ir pasakysiu atvirai, kaskart parriedant vis labiau mano siela apraizgoma nesusipratimu virvemis, kad ne nebezinau, ir kur tas galas... o po to tenka grizus islieti viska spalvomis, simboliais ir tarpti juose, vos suvokiant kas apie ka... nes net ir zodziais i dienorasti nebesugebu sutalpinti...
atrodo jau pradedu rengtis vasariniams issukiams. studiju beliko vos keletas savaiteliu, taigis salia viso grazaus maratono: rasto darbu, darbeliu, pertraukomis pabegimu i spektakli ar koncerta, tenka pradeti rengtis tam, apie ka labai ilgai svajota... o svajota tiek, kad regis baisu net ir prisiliesti. ilgai nedrisau nieko aktyviai organizuoti. nes atrode - kepstelsiu, ir ji nuplazdes... tiek laukta...
gavau dovanu... per kaledas... atnese senis sikart nepagailejes... salia visu kitu mielu daikciuku, atnese tai, apie ka svajot nedrisau... kelione i afrika... beliko menuo, ir lektuvas nusileis beveik menesiui ten, kur zodziais kol kas nenoriu savo svajones vargint...
bet sirdis matyt tiek buvo issiilgus keliavimu, kad issikaulijau studiju praktikai i bolivija... labas cile, bolivija ir peru - jau pradejau mokytis ispanu. letai letai, bet kaip nors...
ir siemet kaledas ne namuose sutiksiu... o tolimoje pietryciu azijoj... tailande ar kambodzoj... matysim, bet tuose krastuose...
taip netycia ar tycia susikloste aplinkybes, apie ka drovu ir kalbet... del to leisiu bedziugaujanciai sielai tykiai virpeti... o kol kas shhh... iki tu isgyvenimu ten...
o dabar - miela kasdienybe... penktadieni labai jaukiai pabuvojom ibseno leliu namuose. sauniai jie vaidina, neturiu priekaistu. jau kelintas kartas, ir pasiteisina... net "dedes vanios" nesugadino anglisku akcentu... nors is pradziu rugsciai susiraukiau - taip gerai butu rusiskas skambesys. ir legendinis equus pasirode laaaabai stiprus - tiek pati pjese, tiek jos pastatymas.
o sekmadieni droziam i buena vista social club. ispanu kalbos mokytoja uzvede, nors juos zinojau ir anksciau... bet dabar, kai jie net iki newcastlo atsibeldzia, negi sedesi namuos, kai zinai, kad trepses kojos beklausant ...
viskas...pats laikas miego... va taip ir buna... nerasai, o po to rasai rasai rasai ir siulo galo nematai...
ir dar rasyciau, jei ne tos varginamos akys...