reikejo galvai vejaus, kad truputuka abejones prapustu.
ir sako, kad grizti prie vaisto, jei jau karta jis nusipelne...
vel parbegau i savo svetima saulegrazu lauka...
laukiau saules numiegotomis akimis
danguje gaudziau vaivos juostu nuoplaisas...
arba vaikiau sunis o gal keliaujancias dusias
vandeny gaudziau svetimas pedas
o daba i viska ziuriu per nesuraukta kakta ir atviras akis. ai! o dar ir pas savus nusimato kelios keliones is eiles... o vestuviu tai visa virtine... ryt bosas... uz menesio geriausia drauge... uz keliu sesuo... tai kur cia zmogau ir nesusipainiosi savy...