(no subject)
na cia keletui veikeju papasakojau jau sita ivyki,bet va dar palivejournalinsiu.
sedziu as vakar kambary [mano kambarys dresdene yra pirmam aukste, langai i gatve]. gal puse dvieju nakties, komputerinu, ilsiuos po baliaus. na ir ka, pradejo kazkas metyt man i langus sniego gniuztes. taip gal kokias 10min su pertraukom. na galvojau gal ne man vienai cia ir tipo siaip, del to, kad gal visi normalus zmones miega, o va cia mano langas sviesus, tai nusprende pazaist. nenorejau list pro langa, ten sukaut ar kzka. ai, galvoju, praeis. isjungiau sviesa, miegot. guliu. girdziu koridoriun kzkas atejo ir smirena dar lyg prie mano duru. uz keliu min vel tylu. atidarau - nieko. nu ok. vel po kurio laiko girdejau duris darinejant, kzka veikiant, bet ai. uzmigau. ryte atsikeliu, susiruosus eit vonion atidarau kambario duris. ir ka. surprise! mano durys paterliotos keciupu, ant zemes rastelis ''hello, ieva. do you like snow balls? i know you'' . nu jiega. to dar nebuvo. nzn, gal tas rastelis buvo su keciupu priklijuotas prie duru [o keciupa, kaip itariu, nuvoge is musu koridoriaus saldytuvo, gal virtuve neuzdaryta buvo], o po to nukrito ar kzka. bet ne esme. sunervino is tikro. tokiu pokstu nesuprantu.
kzkiek perkraciau atminti, kas tai galetu is mano pazistamu but, bet su visais lyg norm santykiai arba nelabai zino, kur gyvenu, tikslu kambari. o cia aiskiai zinojo, kur gyvenu, nes langan mete, kambario nr jau galejo pagal pasto dezute paziuret. turiu itarima, kad cia durno turko erazmuso darbas, kuris pradzioj atrode normalus, toks neturkiskas nei isvaizda, nei bendravimu. po to, aisku, bisk atsiskleide, nes pas juos visa tai kraujyje, tas meiles suvokimas, karstumas etc. nei kas tarp musu buvo, nei ka. nieko. ir po tu jo turkisku nesamoniu, kai jis jau isivaizdavo, kad po savaites pazinties vos ne pora esam ar kzka, visad aplink mane, man biski atstumiancioji reakcija atsirado ir uzdejau ignoriuka. buvo fe, nebenorejau ne bendraut su juo. del to jis visas buvo kaip zeme pardaves, po to gal pyko. dabar vel snekam, lyg draugiskai, lyg niekur nieko, bet jau nebelenda prie manes. bet itariu, kad pyksta dar vis, nes kartais, koks pogirtis budamas, uzmeta kokiu ''oh i know you'' , kaip manau, tipo va bernam suki galvas, kankintoja. uuu, jojo, pati ta.
dar va,eidama pro pagrindini iejima barako, radau ant baisiai apdulkejusiu grindu uzrasu visokiu neaiskiu [manau tu paciu veikeju], siaip nesamoniu, kuriu nesuprantu. o tarp tu uzrasu dar buvo ''ieva is a joke''. oh, yes, thank you. bulgaras kaimynas man sian sako, kad va buciau atsargesne dabar, kai eisiu skalbtis i rusi ar kzka. nu jo, po tokiu durniu pokstu tapt dabar paranojike ir bijot visko. nu jau ne. bet nervuoja. lyg jautiesi esanti tarp normaliu zmoniu, saugioj aplinkoj, o cia kzkokie freaky people gali ieit i tavo bendrabuti, pridirbt visokiu nesamoniu ir gadint nervus.
creapy
sedziu as vakar kambary [mano kambarys dresdene yra pirmam aukste, langai i gatve]. gal puse dvieju nakties, komputerinu, ilsiuos po baliaus. na ir ka, pradejo kazkas metyt man i langus sniego gniuztes. taip gal kokias 10min su pertraukom. na galvojau gal ne man vienai cia ir tipo siaip, del to, kad gal visi normalus zmones miega, o va cia mano langas sviesus, tai nusprende pazaist. nenorejau list pro langa, ten sukaut ar kzka. ai, galvoju, praeis. isjungiau sviesa, miegot. guliu. girdziu koridoriun kzkas atejo ir smirena dar lyg prie mano duru. uz keliu min vel tylu. atidarau - nieko. nu ok. vel po kurio laiko girdejau duris darinejant, kzka veikiant, bet ai. uzmigau. ryte atsikeliu, susiruosus eit vonion atidarau kambario duris. ir ka. surprise! mano durys paterliotos keciupu, ant zemes rastelis ''hello, ieva. do you like snow balls? i know you'' . nu jiega. to dar nebuvo. nzn, gal tas rastelis buvo su keciupu priklijuotas prie duru [o keciupa, kaip itariu, nuvoge is musu koridoriaus saldytuvo, gal virtuve neuzdaryta buvo], o po to nukrito ar kzka. bet ne esme. sunervino is tikro. tokiu pokstu nesuprantu.
kzkiek perkraciau atminti, kas tai galetu is mano pazistamu but, bet su visais lyg norm santykiai arba nelabai zino, kur gyvenu, tikslu kambari. o cia aiskiai zinojo, kur gyvenu, nes langan mete, kambario nr jau galejo pagal pasto dezute paziuret. turiu itarima, kad cia durno turko erazmuso darbas, kuris pradzioj atrode normalus, toks neturkiskas nei isvaizda, nei bendravimu. po to, aisku, bisk atsiskleide, nes pas juos visa tai kraujyje, tas meiles suvokimas, karstumas etc. nei kas tarp musu buvo, nei ka. nieko. ir po tu jo turkisku nesamoniu, kai jis jau isivaizdavo, kad po savaites pazinties vos ne pora esam ar kzka, visad aplink mane, man biski atstumiancioji reakcija atsirado ir uzdejau ignoriuka. buvo fe, nebenorejau ne bendraut su juo. del to jis visas buvo kaip zeme pardaves, po to gal pyko. dabar vel snekam, lyg draugiskai, lyg niekur nieko, bet jau nebelenda prie manes. bet itariu, kad pyksta dar vis, nes kartais, koks pogirtis budamas, uzmeta kokiu ''oh i know you'' , kaip manau, tipo va bernam suki galvas, kankintoja. uuu, jojo, pati ta.
dar va,eidama pro pagrindini iejima barako, radau ant baisiai apdulkejusiu grindu uzrasu visokiu neaiskiu [manau tu paciu veikeju], siaip nesamoniu, kuriu nesuprantu. o tarp tu uzrasu dar buvo ''ieva is a joke''. oh, yes, thank you. bulgaras kaimynas man sian sako, kad va buciau atsargesne dabar, kai eisiu skalbtis i rusi ar kzka. nu jo, po tokiu durniu pokstu tapt dabar paranojike ir bijot visko. nu jau ne. bet nervuoja. lyg jautiesi esanti tarp normaliu zmoniu, saugioj aplinkoj, o cia kzkokie freaky people gali ieit i tavo bendrabuti, pridirbt visokiu nesamoniu ir gadint nervus.
creapy