Reformos ir komunistinė nostalgija II
Europe Got Freedom, Asia Got Rich - antraštė, kurią vakar radau NYT'e. Nėra tame komentare nieko stebuklingo apie paskutinįjį žmonijos dvidešimtmetį po Berlyno sienos griūties, tačiau pavadinimas - mano galva, giliai prasmingas. Be to skatinantis nerti į fundamentalesnes gelmes, svarstant, kas ateityje laukia laisvo ir mažiau turtingo, taip pat turtingo, betgi nelaisvo. Žmogaus, visuomenės.
http://www.nytimes.com/2009/11/04/opinion/04iht-edchellaney.html?_r=2&pagewanted=1
O jau visai naktį radau kitą tekstą. Sovietmečiu vidurinėje mokęsi prancūzų kalbos, neabejotinai prisimena tokį laikraštuką "l'Humanite". Tatai vienintelis anais laikais gyvesnės, ne vadovėlinės prancūzų kalbos šaltinis, nes oficialiai - Prancūzijos komunistų partijos organas (angliška lektūra, rodos, buvo "Morning Star", vokiška - "Neues Deutschland" arba "Der Trommel"). Tada finansuotas ir kominterno principais iš Maskvos (apie tai galima rasti žinių įrodymų garsiajame disidento Vladimiro Bukovskio archyve). Kaip yra dabar - nežinau, tačiau faktas, jog laikraštukas tebegyvuoja, kaip ir komunistinės idėjos Vakarų Europoje.
Kadangi man prancūzų kalba - neįkandama, skaičiau to teksto vertimą į rusų kalbą. Čia ir apie Fukuyamą, ir apie Huntingtoną. Kliūva ir jiems abiems kartu už dviejų dešimtmečių senumo "erezijas". Ta proga pagalvojau, jog laimingi tie, kurie Vakaruose ir Lietuvoje savo kailiu neišbandę visai kitokių - kairuoliškų erezijų. Šviežia galva jiems tatai žymiai paprasčiau įvertinti :)
Ir išvis galbūt savo kailiu kairuoliškųjų klystkelių nepatyrę yra apsaugoti nuo dviejų skirtingų tekstų, nors ir parašytų ta pačia, lapkričio 7-osios proga, tapatinimo paranojos .
http://www.inosmi.ru/world/20091104/156482392.html
http://www.nytimes.com/2009/11/04/opinion/04iht-edchellaney.html?_r=2&pagewanted=1
O jau visai naktį radau kitą tekstą. Sovietmečiu vidurinėje mokęsi prancūzų kalbos, neabejotinai prisimena tokį laikraštuką "l'Humanite". Tatai vienintelis anais laikais gyvesnės, ne vadovėlinės prancūzų kalbos šaltinis, nes oficialiai - Prancūzijos komunistų partijos organas (angliška lektūra, rodos, buvo "Morning Star", vokiška - "Neues Deutschland" arba "Der Trommel"). Tada finansuotas ir kominterno principais iš Maskvos (apie tai galima rasti žinių įrodymų garsiajame disidento Vladimiro Bukovskio archyve). Kaip yra dabar - nežinau, tačiau faktas, jog laikraštukas tebegyvuoja, kaip ir komunistinės idėjos Vakarų Europoje.
Kadangi man prancūzų kalba - neįkandama, skaičiau to teksto vertimą į rusų kalbą. Čia ir apie Fukuyamą, ir apie Huntingtoną. Kliūva ir jiems abiems kartu už dviejų dešimtmečių senumo "erezijas". Ta proga pagalvojau, jog laimingi tie, kurie Vakaruose ir Lietuvoje savo kailiu neišbandę visai kitokių - kairuoliškų erezijų. Šviežia galva jiems tatai žymiai paprasčiau įvertinti :)
Ir išvis galbūt savo kailiu kairuoliškųjų klystkelių nepatyrę yra apsaugoti nuo dviejų skirtingų tekstų, nors ir parašytų ta pačia, lapkričio 7-osios proga, tapatinimo paranojos .
http://www.inosmi.ru/world/20091104/156482392.html