Pavojinga tėvų ir vaikų gyvybei...
LJ esu skelbęs istoriją apie Vilniaus miesto tarybos įgyvendinamą šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizaciją. Toji reorganizacija keista nuo pat pradžios ir visais požiūriais. Savivaldybės klerkai sako, jog tokiu būdu įgyvendina kažkokį mįslingą "strateginį planą", po kurio esą visiems gyventi būsią gera. Apie konkrečius reorganizavimo planus paskelbta tik po gegužės 1-osios, pasibaigus terminui aukoti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (suprantama, kad paaukoję šv. Kristoforo mokyklai šiandien jaučiasi visiški idiotai).
Gi faktiškai iš pakankamai padorios būklės šv. Kristoforo iškeliami du trečdaliai jauniausiųjų klasių mokinių į kitą - Kalvarijų mokyklą, kuri kapitaliai neremonuota nuo praėjusiojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos.
Dalies tėvų, susibūrusių į Šv. Kristoforo asociaciją iniciatyva pavasarį įvykusių pokalbių su Vilniaus meru Viliumi Navicku, vicemeru Gintautu Babravičiumi metu buvo išpešti pažadai suremontuoti bent mokyklos savitarinius mazgus, kurių konstrukcija daliai sovietmečio neragavusių vaikų yra nepažįstama...
Vasaros pabaigoje iš neoficialių šaltinių paaiškėjo, kad savivaldybės skirtų lėšų užteks tik pusės tualetų remontui, apie kiaurų skylių sienose beigi langų keitimą, o juolab sienų apšiltinimą negali būti nė kalbos.
Sunerimę tėvai jau rugpjūčio pradžioje ėmė minti būsimosios mokyklos, į kurią nuo rugsėjo 1-osios dienos teks eiti jų vaikams, slenksčius. Tačiau bandymus vargu ar galima būtų laikyti sėkmingais. Vizituotojus ant durų pasitiko pakankamai aiškaus turinio skelbimas:
Mintis aiški ir visiems suprantama: Jeigu rugpjūčio 31 d. įvyksiančioje "atvirų durų" dienoje kuriems nors tėvams kas nors nepatiks, jie turės galimybę nebent pasimelsti. Jeigu ne už savo vaikų, tai už pažadukų Navicko ir Babravičiaus sveikatą.
Gi faktiškai iš pakankamai padorios būklės šv. Kristoforo iškeliami du trečdaliai jauniausiųjų klasių mokinių į kitą - Kalvarijų mokyklą, kuri kapitaliai neremonuota nuo praėjusiojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos.
Dalies tėvų, susibūrusių į Šv. Kristoforo asociaciją iniciatyva pavasarį įvykusių pokalbių su Vilniaus meru Viliumi Navicku, vicemeru Gintautu Babravičiumi metu buvo išpešti pažadai suremontuoti bent mokyklos savitarinius mazgus, kurių konstrukcija daliai sovietmečio neragavusių vaikų yra nepažįstama...
Vasaros pabaigoje iš neoficialių šaltinių paaiškėjo, kad savivaldybės skirtų lėšų užteks tik pusės tualetų remontui, apie kiaurų skylių sienose beigi langų keitimą, o juolab sienų apšiltinimą negali būti nė kalbos.
Sunerimę tėvai jau rugpjūčio pradžioje ėmė minti būsimosios mokyklos, į kurią nuo rugsėjo 1-osios dienos teks eiti jų vaikams, slenksčius. Tačiau bandymus vargu ar galima būtų laikyti sėkmingais. Vizituotojus ant durų pasitiko pakankamai aiškaus turinio skelbimas:
Mintis aiški ir visiems suprantama: Jeigu rugpjūčio 31 d. įvyksiančioje "atvirų durų" dienoje kuriems nors tėvams kas nors nepatiks, jie turės galimybę nebent pasimelsti. Jeigu ne už savo vaikų, tai už pažadukų Navicko ir Babravičiaus sveikatą.