Obama ir neramumai arabų pasaulyje
Praėjusiąją savaitę rimtoje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tai, kad JAV administracija turėjo informacijos apie arabų šalyse burbuliuojantį nepasitenkinimą dar prieš tai, kada jis virto daugiatūkstantinėmis manifestacijomis pirmiausiai Tunise, po to Jemene ir galų gale Egipte. Dabar lengviau nurodyti, kuriose šalyse tų neramumų nėra: Saudo Arabijoje, Kuveite, Katare, Irake, gal būt Sirijoje ir dar kur nors.
Kada susverdėjo pagrindinio JAV sąjungininko Artimuosiuose Rytuose - Egipto režimas, JAV administracija kažin kaip vangiai reiškė paramą prezidentui Hosniui Mubarakui, nors Izraelio politikai spaudė B. Obamą ir valstybės sektretorę H. Clinton siųsti žinią, kad Egipto režimas vis dar yra toks pats svarbus, koks buvo nuo prezidento Jimmy Carterio laikų. Tačiau reakcija oficialiose JAV pareigūnų lūpose buvo greičiau palanki vykstantiems procesams (nepainioti su konkrečiomis opozicijos partijomis ar organizacijomis įvairiose arabų šalyse), nei režimams.
Nesiimu teikti jokių toli siekiančių išvadų, nes apie JAV politiką nutuokiu palyginti mažai. Tai greičiau diletanto klausimėliai. Ar gali būti taip, kad Franklino D. Roosevelto 1939 m. apie Nikaragvos diktatorių Anastasijų Somozą pasakyta frazė - "He's may be a son of a bitch, but he's our son of a bitch" - B. Obamos laikais nebegalioja?
Kita vertus, kadencijos pradžioje įvairiose šalyse (taip pat ir musulmoniškose) B. Obamos pasakytos kalbos buvo vertinamos labai santūriai, kaip gražių deklaracijų rinkiniai tikslinėms auditorijoms. Tačiau iki šiol yra klausimų, ar tos kalbos reiškė ką nors daugiau. Maža to, labai daug ekspertų beigi visokių politologų aiškino, esą esminis tų kalbėjimų signalas yra toks: Amerika krizės akivaizdoje labiau užsiims savimi, nelabai trukdys gyventi kitiems ir kitur. Skirtingai nuo George'o W. Busho, reikėjo suprasti, B. Obamos administracija neužsiims demokratijos eksportu, etc., etc.
Tačiau štai ėmiau ir darsyk perskaičiau B. Obamos 2009 birželį kaip tik Egipte musulmoniškoms tautos pasakytą kalbą. Tada prieš pusmetį išrinktas JAV lyderis savo spyčiuje paleido septynis svarbius signalus. Ketvirtas buvo toks:
The fourth issue that I will address is democracy.
I know there has been controversy about the promotion of democracy in recent years, and much of this controversy is connected to the war in Iraq. So let me be clear: no system of government can or should be imposed upon one nation by any other.
That does not lessen my commitment, however, to governments that reflect the will of the people. Each nation gives life to this principle in its own way, grounded in the traditions of its own people. America does not presume to know what is best for everyone, just as we would not presume to pick the outcome of a peaceful election. But I do have an unyielding belief that all people yearn for certain things: the ability to speak your mind and have a say in how you are governed; confidence in the rule of law and the equal administration of justice; government that is transparent and doesn't steal from the people; the freedom to live as you choose. Those are not just American ideas, they are human rights, and that is why we will support them everywhere.
There is no straight line to realize this promise. But this much is clear: governments that protect these rights are ultimately more stable, successful and secure. Suppressing ideas never succeeds in making them go away. America respects the right of all peaceful and law-abiding voices to be heard around the world, even if we disagree with them. And we will welcome all elected, peaceful governments - provided they govern with respect for all their people.
This last point is important because there are some who advocate for democracy only when they are out of power; once in power, they are ruthless in suppressing the rights of others. No matter where it takes hold, government of the people and by the people sets a single standard for all who hold power: you must maintain your power through consent, not coercion; you must respect the rights of minorities, and participate with a spirit of tolerance and compromise; you must place the interests of your people and the legitimate workings of the political process above your party. Without these ingredients, elections alone do not make true democracy.
Visas tekstas čia: http://www.huffingtonpost.com/2009/06/04/obama-egypt-speech-video_n_211216.html
Šiandien tatai galime laikyti gražia deklaracija. Tačiau prie jos pridūrus visus kitus signalus, apie Amerikos karus, arabų ir Izraelio santykius, požiūrį į norą turėti branduolinius ginklus, religijos laisvę, moterų teises (čia gal mažiausiai limpa prie tos sekos) ir ekonominės raidos, kyla noras pasirinkti tarp dviejų polių. Arba dabartiniai įvykiai įrodo labai toliaregišką požiūrį, taip pat puikiai organizuotą arba įtakotą įvykių raidą. Arba tai visiškas B. Obamos Artimųjų Rytų politikos fiasco.
Kada susverdėjo pagrindinio JAV sąjungininko Artimuosiuose Rytuose - Egipto režimas, JAV administracija kažin kaip vangiai reiškė paramą prezidentui Hosniui Mubarakui, nors Izraelio politikai spaudė B. Obamą ir valstybės sektretorę H. Clinton siųsti žinią, kad Egipto režimas vis dar yra toks pats svarbus, koks buvo nuo prezidento Jimmy Carterio laikų. Tačiau reakcija oficialiose JAV pareigūnų lūpose buvo greičiau palanki vykstantiems procesams (nepainioti su konkrečiomis opozicijos partijomis ar organizacijomis įvairiose arabų šalyse), nei režimams.
Nesiimu teikti jokių toli siekiančių išvadų, nes apie JAV politiką nutuokiu palyginti mažai. Tai greičiau diletanto klausimėliai. Ar gali būti taip, kad Franklino D. Roosevelto 1939 m. apie Nikaragvos diktatorių Anastasijų Somozą pasakyta frazė - "He's may be a son of a bitch, but he's our son of a bitch" - B. Obamos laikais nebegalioja?
Kita vertus, kadencijos pradžioje įvairiose šalyse (taip pat ir musulmoniškose) B. Obamos pasakytos kalbos buvo vertinamos labai santūriai, kaip gražių deklaracijų rinkiniai tikslinėms auditorijoms. Tačiau iki šiol yra klausimų, ar tos kalbos reiškė ką nors daugiau. Maža to, labai daug ekspertų beigi visokių politologų aiškino, esą esminis tų kalbėjimų signalas yra toks: Amerika krizės akivaizdoje labiau užsiims savimi, nelabai trukdys gyventi kitiems ir kitur. Skirtingai nuo George'o W. Busho, reikėjo suprasti, B. Obamos administracija neužsiims demokratijos eksportu, etc., etc.
Tačiau štai ėmiau ir darsyk perskaičiau B. Obamos 2009 birželį kaip tik Egipte musulmoniškoms tautos pasakytą kalbą. Tada prieš pusmetį išrinktas JAV lyderis savo spyčiuje paleido septynis svarbius signalus. Ketvirtas buvo toks:
The fourth issue that I will address is democracy.
I know there has been controversy about the promotion of democracy in recent years, and much of this controversy is connected to the war in Iraq. So let me be clear: no system of government can or should be imposed upon one nation by any other.
That does not lessen my commitment, however, to governments that reflect the will of the people. Each nation gives life to this principle in its own way, grounded in the traditions of its own people. America does not presume to know what is best for everyone, just as we would not presume to pick the outcome of a peaceful election. But I do have an unyielding belief that all people yearn for certain things: the ability to speak your mind and have a say in how you are governed; confidence in the rule of law and the equal administration of justice; government that is transparent and doesn't steal from the people; the freedom to live as you choose. Those are not just American ideas, they are human rights, and that is why we will support them everywhere.
There is no straight line to realize this promise. But this much is clear: governments that protect these rights are ultimately more stable, successful and secure. Suppressing ideas never succeeds in making them go away. America respects the right of all peaceful and law-abiding voices to be heard around the world, even if we disagree with them. And we will welcome all elected, peaceful governments - provided they govern with respect for all their people.
This last point is important because there are some who advocate for democracy only when they are out of power; once in power, they are ruthless in suppressing the rights of others. No matter where it takes hold, government of the people and by the people sets a single standard for all who hold power: you must maintain your power through consent, not coercion; you must respect the rights of minorities, and participate with a spirit of tolerance and compromise; you must place the interests of your people and the legitimate workings of the political process above your party. Without these ingredients, elections alone do not make true democracy.
Visas tekstas čia: http://www.huffingtonpost.com/2009/06/04/obama-egypt-speech-video_n_211216.html
Šiandien tatai galime laikyti gražia deklaracija. Tačiau prie jos pridūrus visus kitus signalus, apie Amerikos karus, arabų ir Izraelio santykius, požiūrį į norą turėti branduolinius ginklus, religijos laisvę, moterų teises (čia gal mažiausiai limpa prie tos sekos) ir ekonominės raidos, kyla noras pasirinkti tarp dviejų polių. Arba dabartiniai įvykiai įrodo labai toliaregišką požiūrį, taip pat puikiai organizuotą arba įtakotą įvykių raidą. Arba tai visiškas B. Obamos Artimųjų Rytų politikos fiasco.