Labas rytas, lietuviai! (04 22)
Prezidentas perskaitė paskutinį savo metinį pranešimą Seime. Viena vertus, savo abejones dėl II V. Adamkaus kadencijos esu surašęs prieš kokius trejus-ketverius metus. Kita vertus, gal net norėčiau pritarti vakar LTV "Versijose" kalbėjusiam Algimantui Šindeikiui - ateityje iš tikrųjų gali pasirodyti, jog tokio teigiamo personažo prezidentūroje ilgai nebus. Ką gali žinoti.
Tačiau atkreipiau dėmesį į vieną prezidento apgailestavimą - dėl piliečių visuomenės deficito. Prieš kokius porą metų teko kalbėtis su Ekscelencija ir, taip jau išėjo, jog piliečių visuomenės tema tame pokalbyje buvo pagrindinė. V. Adamkus kalbėjo apie savo vizijas, aš šiek tiek jam oponavau. Galų gale jis netikėtai paklausė - o kaip aukšti šalies politikai galėtų tokios visuomenės kūrimąsi paskatinti.
Tąkart aš žiobtelėjau, tačiau kažkodėl labai greitai atsitokėjęs sakiau, jog labai daug nieko daryti net nereikia. Tiesiog užtektų, kad prezidentas laiku, pusmetį nelaukdamas oficialios progos (ordinui užkabinti), nuvažiuotų su svita ir paspaustų ranką Krekenavos agrofirmos mėsos sūdytojai Daliai Budrevičienei, drąsiai išsišokusiai prieš viešas Uspaskicho pasakas. Pageidautina, jog tą paspaudimą matytų ne tik jos šeima, bet ir kaimynai, žiniasklaida.
Po to galėtų lygiai taip viešai paspausti ranką Ryčiui Juozapavičiui (tada vadovavusiam Transparency Int. Lietuvos skyriui), kurį dideliuose dienraščiuose prie sienos kalė Kirkilas, teigęs, jog TILS vos ne apgavikų lizdas (jeigu prisimename bene garsiausią Kirkilo pažadą atsistatydinti, jeigu Lietuvoje nesumažės korupcija).
Po to dar prezidentas galėtų viešai paspausti dešines už "Lietuvos" kino teatro išlikimą kovoti susibūrusiems menininkams, ypač jpo to, kai jiems buvo iškeltas teisminis 200 tūkst. Lt, dėl sąlygų verslui trukdymo. O iš tikrųjų - kad kitiems pamokėlė būtų dėl noro ateityje dėl ko nors protestuoti.
Va taip, mano supratimu, Lietuvoje būtų po truputį remiama piliečių visuomenė. Ne kokiomis nors strateginėmis, analitinėmis studijomis ar prasmingomis kalbomis, o prezidentui be daugžodystės spaudžiant rankas (jo patarėjai galėtų pasirūpinti, kad tuos paspaudimus fiksuotų žiniasklaida) kai kuriems neabejingiems žmonėms. Matyt, kaip rodo vėlesnė patirtis, pašnekovo neįtikinau. Nors panašiai galvoju iki šiol.
Bet ką jau aš čia save iš praeities cituosiu. Todėl:
"Tikras pilietis yra tas, kuris sumokėjęs baudą už automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimą džiaugiasi, jog sistema efektyviai veikia"
Peteris Wastholmas, švedų literatas, lingvistas, kompiuterininkas