Straipsnis su visais komentarais perkeltas į
http://rokiskis.popo.lt/2008/11/30/virtuvinis-nacionalinis/ Man toks vat klausimas pasistojo: kodėl japonų suši yra suši, gruzinų čachochbili - čachochbili, armėnų lavašas - lavašas, o lietuviškas šakotis - "tree-cake"?
Kitos tautos savo nacionalinius patiekalus (ir netgi ne nacionalinius) užsieniečiams pateikia savais pavadinimais. Ir nemato problemų. O mes, kaip kokie nevisaverčiai, išverčiam belenką taip, kad paskui net patiems ima atrodyti, esą nieko mes nuosavo neturim.
Tiesą sakant, kai pamačiau netgi šakočio vertimą į anglų kalbą, man visai negera pasidarė. Iš kur tas nepilnavertiškumo kompleksas?
Papildyta: nagi rimtai, net nesitikėjau, kad už tokios tautinės neurozės užkabinsiu. Dabar laukiu, kol kas nors tiesiai pareikš, jog lietuviškų patiekalų išvis nėra, nes senovės lietuviai valgė samanas ir kankorėžius.