Vaikų ligos (gydytojos Ingos Ivaškevičienės seminaras)
Ketvirtadienį (2011 m. kovo 3 d.) sudalyvavau Vaikystės Sodo surengtame seminare apie vaikų ligas, kurį vedė VU vaikų ligų vaikų infekcinių ligų skyriaus ordinatorė (skyriaus vedėjo pavaduotoja), VU MF Vaikų infekcinių ligų klinikos dėstytoja, Oksfordo universiteto vaikų infekcinių ligų katedros absolventė Inga Ivaškevičienė.
Šis seminaras buvo labai naudingas dėl kelių priežasčių:
• Sužinojau nemažai dalykų iš gydytojos lūpų, kas yra be galo svarbu, kadangi labai dažnai visokia informacija yra perduodama iš lūpų į lūpas ir nebūtinai atitinka tiesą;
• Gydytoja atsakė į nemažai rūpimų klausimų dėl vaikų sveikatos.
Seminaro pradžioje gydytoja iš karto pasakė, kad vaikai serga ir tai yra normalu. Aš tai jau seniai supratau, kad iš ligų tragedijos geriau nedaryti, nes nuo to jos nesitraukia. Na bet kartais, kai vaikai tik serga ir serga, tampa itin sunku mąstyti optimistiškai.
Ir kitas svarbus dalykas, kurį paminėjo Inga - internete, ypatingai puslapiuose lietuvių kalba, yra labai, labai daug dezinformacijos sveikatos atžvilgiu. Mano asmeninis patarimas: jeigu jau susergama, tai neieškokite pagalbos bent jau Supermamų forume. Tikrai nė kartą esu skaičiusi mamų pagalbos šauksmus, kai suserga jų vaikas, o jos pačios nebežino ko griebtis. Man atrodo, kad ir kaip nepasitiki gydytojais, jie vis vien geriau už forume sėdinčias mamas gali pagelbėti. O mamytės tai jau tiek naudingų ir nenaudingų patarimų gali prišnekėt, kad vis vien nežinosi, ką daryti.
Kodėl vaikai serga?
Na turbūt dauguma mūsų žino, kad vaikas gimsta sterilus, ir vaikai serga dėl to, kad jų imuninė sistema dar tik formuojasi, tad ligos yra neišvengiamos.
Ar verta vaikus bandyti apsaugoti nuo ligų, nevesti į darželį ir pan.? Atsakymas yra - ne, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas tikrai labai daug serga ir dažnai atsiduria ligoninėje. Netgi nekontaktuodamas su kitais vaikais, vaikas irgi brandina savo imuninę sistemą, tačiau, gydytojos teigimu, nėra įrodyta, kad tai apskritai galėtų apsaugoti vaiką nuo ligų, todėl tikėtina, kad pradėjus lankyti mokyklą, vaikas vis vien turės daug sirgti šiuo laikotarpiu, kadangi ikimokyklinio amžiaus to buvo bandoma išvengti.
Ką reiškia „daug sirgti“?
Na gydytojos teigimu, normalu yra sirgti iki 12 kartų per metus (na maždaug gaunasi po kartą per mėnesį). Sirgimu laikoma liga, kai vaikas karščiuoja, rimtai negaluoja. Paprastos slogos ir pakosėjimai - nėra laikomi rimtu susirgimu.
Apskritai, ką reiškia, kad vaikas negaluoja? Na, jeigu vaikas turi temperatūros iki 38, atrodo ir elgiasi kaip visada - guvus, linksmas, žaidžia ir pan., neserga jokia lengvai kolektyve plintančia liga (pvz., rotavirusas, vėjaraupiai), tuomet laikoma, kad jis nėra negaluojantis ir jis gali daryti viską, ką daro sveikas. Taip, netgi lankyti darželį.
Norėčiau šiek tiek daugiau pakomentuoti politiką, kada leidžiama lankyti darželį, o kada ne. Pas mus Lietuvoje labai paplitęs požiūris, kad jei jau vaikui nors koks įtarimas dėl negalavimo yra (kad ir silpniausia sloga), jo jokiu būdu negalima vesti į darželį. Ne taip seniai ir aš piktinausi, matydama snargliuotus vaikus, kuriuos atvesdavo į vietas, kur lankosi daug vaikų. Tačiau mano akis atvėrė, kad gali būti kitaip, gerb. Austėja Landsbergienė. Ji tiesiog pasidalino savo patirtimi, koks yra požiūris į ligas užsienyje, tada ir supratome, kad į ligas galima ir kitaip reaguoti.
Ką daryti, kai suserga vaikas?
Jeigu aš teisingai supratau, tai pagrindinė seminare išsakyta mintis yra ta, kad reikia vartoti kuo mažiau bereikalingų vaistų, t.y. vartoti vaistus tik tuomet, kada to tikrai reikia. Ir štai čia mes pačios, deja, nelabai ką išmanome, tad dažnai pasitikime gydytoju. O kai kurie gydytojai šiais laikais mėgsta skirti daug vaistų dėl viso pikto arba farmacininkų labui. Taigi apibendrinsiu visą mano žinomą informaciją, tikiuosi, per daug neprikursiu:
• Jeigu vaikas karščiuoja, tuomet reikia numušinėti temperatūrą, kai ji pakyla daugiau nei 38,5. Temperatūra numušinėjama su ibuprofenu (pvz., Ibufen) arba paracetomoliu.
• Daugumos ligų atveju yra svarbu, kad vaikas gertų kuo daugiau skysčių. Jeigu kas nors galėtų pasidalinti patirtimi, kaip galima apskritai vaikus priversti gerti daugiau, kai jie linkę mažai gerti, būčiau be galo dėkinga.
• Jeigu vaikas negaluoja, nereikia lėkti pas gydytoją tą pačią akimirką, išskyrus labai rimtus atvejus. Jeigu vaikas karščiuoja, sloguoja bei kosėja, tuomet patariama išlaukti dvi dienas ir trečią dieną keliauti pas gydytoją, darytis kraujo tyrimus.
• Kraujo tyrimą verta darytis visada, kada siūlo gydytojas. Be to, verta žinoti, kad kraujo tyrimas parodo, ar susirgimas yra virusinės kilmės, ar bakterinės. Antibiotikai gali padėti tik bakterinio susirgimo atveju. CRB kraujo tyrimas būtent tai ir parodo.
• Jeigu vaikas sloguoja, tuomet labai svarbi nosies higiena. Reikia kuo dažniau plauti nosį su jūros vandeniu. Svarbu: nosies negalima plauti gulimoje padėtyje, kadangi vaiko ausį ir nosį jungiančio kanalo sandara yra netobula, tad vanduo su visais snargliais gali patekti į vidinę ausį. Be to, vandenį reikia purkšti į nosį tol, kol vaikas nuryja/užsikosėja/pradeda žiaukčioti - tik toks praplovimas efektyvus. Vaikams, kurie dar nemoka patys išpūsti nosies, reikia siurbti snarglius su specialiu snargliatraukiu. Migdyti vaiką geriau ant šono, galima pakišti pagalvę, kad į gerklę bėgantys snargliai kuo mažiau jam trukdytų miegoti. Ir reikia žinoti, kad miego metu vaikai gali kosėti daugiau dėl to, kad snargliai bėga galine gerklės sienele ir labai dirgina gerklę.
• Jeigu vaikas kosėja ir kosulys yra normalus (na aš taip įsivaizduoju, kad nėra vaiką draskantis, labai sausas, su priepuoliais) tuomet jokių vaistų duoti nebūtina.
• Jeigu vaikas stipriai karščiuoja, būtina visą laiką stebėti jo būklę, tame tarpe ir naktį. Yra atvejų, kuomet būtina iš karto kreiptis į ligoninę: kai ant kūno (ypatingai ant apatinės kūno dalies) atsiranda hemoraginis bėrimas, kuris gali reikšti, kad tai žaibiška meningokokinė infekcija, kuri labai dažnai pasibaigia mirtimi. Hemoraginis bėrimas - kai paspaudus ir patempus odą bėrimas neišnyksta, jis gali būti panašus į mėlynes. Aš tikrai nustebau išgirdusi šią informaciją, nes iki šiol nei vienas gydytojas, nei vienoje vietoje nesu apie tai nei girdėjusi, nei skaičiusi.
• Vaiką galima maudyti, jeigu jo temperatūra yra iki 38 laipsnių. Jeigu yra šiek tiek temperatūros, patariama ilgai nemirkyti vaiko vonioje, o tik išmaudyti ir iš karto išimti iš vonios. Jeigu vaikui plaunama galva, tuomet patariama išdžiovinti jam plaukus. Ir, kaip minėjo Austėja, užsienyje vaiką maudo ir tada, kai jam ausų uždegimas, ir tada, kai jis serga vėjaraupiais. T.y. vaiką būtina maudyti, nes nuo prakaito, gulėjimo, jis tikrai nesijaučia geriau.
Vaistų vartojimas
Seminaro metu aptarėme tam tikrų vaistų grupes, vaistų efektyvumą ir pan. Nesu medikė, tai gal ir kvailai čia pagrupuosiu, bet svarbu perduoti mintį. Gydytoja Inga paminėjo, kad šiuolaikinėje medicinoje gydytojai paprastai vadovaujasi tuo, kas iš tikrųjų yra pagrįsta, įrodyta tyrimais ir pan. Tokio tipo patarimai, kaip „mano draugė sakė, kad...“ yra laikomi žemiausio rango ir mažiausiai įtakos turinčiais gydymo metodams bei apskritai požiūriui. Todėl, manau, šį požiūrį galime taikyti ir mes, kai gydytojas skiria vaistus arba bando suteikti kažkokią informaciją, visada galima klausti, kaip tai pagrįsta, kokie tyrimai įrodo, kad tai yra efektyvu ir pan. Aš iš tikrųjų pakraupau, kai prisiminiau, kiek kartų yra sakoma, bandoma įtikinti pacientus tik dėl to, kad gydytojas pats to neišmano, nesidomi. Taigi vaistai arba gydymo būdai:
• Natūralūs metodai na arba liaudies medicina. Be abejo, yra svarbu grūdintis, svarbu daug laiko praleisti gryname ore, svarbu subalansuotai maitintis. Tačiau negalima tikėti, kad jeigu susirgau ir valgysiu daug česnako arba svogūnų, tai pasveiksiu. Dauguma natūralių metodų padeda stiprinti imunitetą, tačiau tai nebūtina gali būti laikoma vaistu nuo ligų. Na čia iš tos operos, kai man irgi sakė, kad reikia pripjaustyti svogūnų ir išdėlioti visur namuose, tada padidės tikimybė nesusirgti. Aš kažkaip labai jau nemėgstu svogūnų kvapo, tad nutariau paklausti interneto, kiek tame yra tiesos, skaičiau užsienietiškus puslapius. Ir supratau, kad tai visgi patarimai „viena bobutė pasakė“ lygio. Tad dar kartą pakartosiu, galima darytis kompresus ir tikėtis, kad tai padės, bet tai nebūtinai padės.
• Homeopatija. Na apie tai nenorėčiau išsiplėsti, nes išvis nesuprantu, kaip šiais laikais žmonės taip aklai gali tikėti tokiais dalykais. Užtenka irgi paskaityti internete, ir tampa aišku, kad tai yra šarlatanizmas, kadangi niekas nėra įrodyta, į vaistų sudėtį dažnai įeina kažkokių mistinių medžiagų potencijos (supraskite - devintas vanduo nuo kisieliaus). Ir galite apsiputoję aiškinti, kad tie vaistai, kur į sudėtį realiai dažniausiai įeina cukrus, veikia, bet juk ir toks dalykas kaip placebo efektas irgi egzistuoja, tad... Na mane nudžiugino seminaro metu, kad nuo liepos 1 d. šie vaistai keliaus į lentynas kartu su kitais maisto produktais ir papildais, tad oficialiai praras vaistų pavadinimą. Tad norėčiau patvirtinti, kad ir gydytojos Ingos nuomonė apie homeopatiją irgi yra tokia pat.
• Fitoterapija. Gydytoja Inga patarė per daug nesusižavėti ir šio tipo vaistais. Na aš asmeniškai jais daug daugiau pasitikiu, negu homeopatija. Tačiau, kaip paminėjo gydytoja, su vaistažolėm yra toks dalykas, kad pavartojus netinkama jų dozę, jie gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Be to, labai yra sunku įvertinti, ar skirtingose vietose surinktos tos pačios rūšies žolelės turi tą pačią sudėtį ir pan. Na tiesiog užtenka įsivaizduoti galimus skirtumus tarp ramunėlių užaugintų vienkiemyje ir kur nors netoli miesto ribos. Be to, į tokių vaistų sudėtį įeina etanolis. Na, yra juk ir tyrimais įrodyta, kurios vaistažolės išties turi kažkokių gydomųjų galių, bet tiesiog vertėtų per daug nepasitikėti ir atsargiai vertinti, ar tikrai reikia vaistus, ar tikrai jų poveikis bus toks, kaip tikimasi.
• Probiotikai. Aš be galo nustebau, kad iš šitų vaistų per daug nieko nereikia tikėtis, kadangi nėra įrodymų, kad probiotikai tikrai visada yra naudingi, visada atlieka naudingą žarnyno floros gerinimo funkciją ir tikrai niekada negali neigiamai paveikti žmogaus organizmo. Gydytojos teigimu, iš tikrųjų yra labai sudėtinga technologija, kuri gali sukurti kapsulę, tabletę arba miltukus, kurie gali išlaikyti bakterijas gyvybingas (na juk čia turėtų būti gyvosios bakterijos). Ši technologija yra labai brangi, tad nereikia tikėtis, kad už 20 nusipirkus probiotikus, ten iš tikrųjų bus nors viena gyva bakterija. Be to, gydytoja minėjo, kad jie atlikinėjo tyrimą, kur buvo tikrinami, berods, 10 skirtingų gamintojų probiotikai ir tik vienoje rūšyje buvo aptiktos gyvosios bakterijos. Kaip minėjo gydytoja Inga, netgi ligoninėje jie stengiasi neskirti šių vaistų, kadangi jie nėra tikri dėl šių vaistų teigiamo poveikio pacientų sveikatai.
Dar verta paminėti, kad ne visi vaistai, kuriuos skiria gydytojas, būtinai turi tik teigiamą poveikį. Pvz., mūsų vaikams, kurie dažnai mėgsta pakosėti, mūsų gydytoja išrašė Ventolino (salbutamolio) sirupą, tad klausiau, ar verta jį duoti vaikams. Tai gydytoja paaiškino, kad būtent Ventolino sirupo stengiamasi neduoti vaikams, kadangi jis neigiamai veikia širdį. Jeigu jau reikia atpalaiduoti bronchų spazmą, skiriamas Ventolino inhaliatorius, kuris tiesiogiai veikia bronchus.
Taigi, kaip paaiškėjo, nereikėjo vaikams jo duoti, kadangi „priepuolinis naktinis kosulys“ buvo nuo snarglių ir Ventolinas tikrai negalėjo padėti.
Dėl vaistų nuo temperatūros, norėčiau irgi paminėti, kad vaikams verta duoti tik ibuprofeną arba paracetomolį, jokių būdu ne aspiriną. Be to, reikėtų žinoti, kad ibuprofenas veikia skrandį ir inkstus, o paracetomolis - kepenis. Tad jeigu tenka labai dažnai mušti temperatūrą, galima kaitalioti šiuos vaistus.
Kaip stiprinti imunitetą?
Taip, visi mes tikimės, kad yra kokia nors stebuklinga formulė, kuri gali užtikrinti imuniteto sustiprinimą. Deja, kaip paminėjo gydytoja Inga, tokio dalyko nėra. Nėra nei vieno vaisto, kuris galėtų tai užtikrinti.
Taigi, norint stiprinti imunitetą reikia:
• Valgyti visavertį maistą.
• Daug laiko leisti gryname ore.
• Gerai išsimiegoti.
• Vengti streso.
• Gerti žuvų taukus.
• Skiepytis.
Vitaminus reikėtų vartoti atsargiai, tik tuomet, kai reikia. Jeigu maistas visavertis, tuomet galima jų nevartoti. Be to, vitaminų nerekomenduojama gerti vasarą. Gydytoja minėjo, kad pagal naujausius tyrimus, vit. C perdozavimas sukelia jo išsiskyrimą iš organizmo, tad tikrai neverta gerti daug vitamino C, nes tokiu būdu pridarome daugiau darbo organizmui.
Taip pat pastaruoju metu labai išpopuliarėjo imunostimuliatoriai (pvz., Immunal, Broncho-munal, Ribomunyl). Tačiau gydytojos patarimas būtų - geriau skiepytis, nei tikėtis, kad šie brangūs vaistai padės.
Ar gerti antibiotikus?
Visi žinome, kad poliklinikų gydytojai labai dažnai skiria antibiotikus, kai jų visai nereikia. Gydytojos teigimu, taip yra dėl dviejų priežasčių:
1. Gydytojo požiūris yra dar senos kartos, kai antibiotikai buvo skiriami nuo visų ligų.
2. Poliklinikos gydytojas turi vos kelias minutes paciento apžiūrai, per kurias turi nustatyti/nuspręsti, kokia čia liga galėtų būti. Netgi kraujo tyrimams būnant normos ribose, kartais sunku nustatyti, ar vaikas tikrai pasveiks, o galbūt yra požymių nurodančių, kad liga gali komplikuotis. Ir jeigu atsiranda tikimybė, kad liga visgi gali komplikuotis, gydytojas skiria antibiotikus, nes taip yra jam ramiau. Na įsivaizduokite, jeigu jis neskirtų antibiotikų ir liga komplikuotųsi, tuomet būtų daug problemų tiek tėvams, tiek jam. Taigi gydytojas renkasi tai, kas jam paprasčiau. O štai ligoninėje yra galimybė stebėti pacientą kelias valandas, bet kuriuo momentu skirti antibiotikus, jeigu atsiranda poreikis.
Kodėl antibiotikai yra gerai? Nes jie nužudo bakteriją, kuri sukėlė susirgimą, padeda greičiau pasveikti.
Kodėl antibiotikai yra blogai? Antibiotikai tikrai neveikia virusų. Be to, jeigu dažnai vartojami antibiotikai, išsivysto bakterijų atsparumas šiems vaistams. Tad jeigu tokia bakterija kada nors susargdins organizmą, reikės žymiai stipresnės antibiotikų dozės, norint ją nužudyti.
Gydytojos teigimu, 12 kartų per metus paskiriami antibiotikai - yra per daug.
O aš šioje vietoje prisimenu vienos mamytės pasakojimą, kaip jiems gydytoja skyrė antibiotikus sakydama: „Jums čia toks virusiukas, paskirsime antibiotikus.“ Tad būkime budrūs, reikalaukime kraujo tyrimą, stebėkime savo vaikus, kad visgi nereikėtų per daug dažnai vartoti antibiotikus.
Skiepytis ar ne?
Gydytoja Inga dalyvauja Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos veikloje, tad nemažai žino ir apie skiepus. Jos pagrindinis raginimas - skiepyti vaikus visais privalomais nemokamais skiepais bei mokamais, kuriais mes galime sau leisti paskiepyti vaikus. Jos teigimu, šiuolaikiškose vakcinose nėra daug kenksmingų konservantų, kaip būdavo anksčiau, kadangi dabar viena vakcinos dozė yra skirta vienam pacientui. Be to, jeigu vakcinoje ir yra kažkokių tai kenksmingų medžiagų, jų kiekiai tikrai žymiai mažesni už tuos, kuriuos mes kasdien gauname iš aplinkos. Ji minėjo, kad vakcinų tikrinimo kontrolė yra labai griežta, tad visos vakcinos, kurios yra išleistos į rinką, tikrai yra saugios.
Pastaruoju metu yra paplitęs atsisakymas nuo vaikų skiepijimo. Tačiau tai yra labai pavojinga, kadangi tai, kad susirgimu ta liga nėra, nereiškia, kad pasaulyje nebėra tos ligos sukeliančios bakterijos arba viruso. Kadangi daugėja nesiskiepijimą populiarinančių žmonių, tai gali baigtis nelaime, jeigu nors vienas iš tokių vaikų užsikrės.
Pasak gydytojos, neverta atidėti skiepų vėlesniam laikui, kadangi šiuolaikinės vakcinos nėra tokios, kad galėtų nualinti vaiko organizmą, jeigu yra skiepijama keliais skiepais iš karto. Bijoti pašalinių poveikių irgi nereikia, kadangi jie nėra sunkūs.
Labai dažnai, teiraujantis savo pediatro apie mokamus skiepus, mes esame dezinformuojami dėl tam tikrų vakcinų. Pvz., labai dažnai yra sakoma, kad vakcina nuo rotaviruso yra nepatikrinta arba neveiksminga. Tai yra netiesa, kadangi visos vakcinos, kurios leidžiamos į rinką, jau yra patikrintos, su jomis atlikti tyrimai ir įrodytas jų veiksmingumas.
Taip pat žmonės dažnai nesiskiepija nuo gripo prieš gripo epidemijos pradžią, argumentuodami tai tuo, kad šios vakcinos nėra veiksmingos. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad kiekvienais metais gripo virusas gali būti vis kito tipo, tad sezono pradžioje pasiūlyta vakcina nebūtinai atitiks tikrojo gripo viruso sukėlėja, todėl juo galės susirgti ir pasiskiepiję žmonės. Tačiau jeigu gripo viruso tipas atitiks parinktą vakciną, tuomet tikimybė susirgti gripu stipriai sumažėja.
Aš asmeniškai manau, kad tikrai verta pasidomėti, kokių tų mokamų vakcinų yra, kadangi tikrai yra ligų, nuo kurių verta skiepytis.
Šis seminaras buvo labai naudingas dėl kelių priežasčių:
• Sužinojau nemažai dalykų iš gydytojos lūpų, kas yra be galo svarbu, kadangi labai dažnai visokia informacija yra perduodama iš lūpų į lūpas ir nebūtinai atitinka tiesą;
• Gydytoja atsakė į nemažai rūpimų klausimų dėl vaikų sveikatos.
Seminaro pradžioje gydytoja iš karto pasakė, kad vaikai serga ir tai yra normalu. Aš tai jau seniai supratau, kad iš ligų tragedijos geriau nedaryti, nes nuo to jos nesitraukia. Na bet kartais, kai vaikai tik serga ir serga, tampa itin sunku mąstyti optimistiškai.
Ir kitas svarbus dalykas, kurį paminėjo Inga - internete, ypatingai puslapiuose lietuvių kalba, yra labai, labai daug dezinformacijos sveikatos atžvilgiu. Mano asmeninis patarimas: jeigu jau susergama, tai neieškokite pagalbos bent jau Supermamų forume. Tikrai nė kartą esu skaičiusi mamų pagalbos šauksmus, kai suserga jų vaikas, o jos pačios nebežino ko griebtis. Man atrodo, kad ir kaip nepasitiki gydytojais, jie vis vien geriau už forume sėdinčias mamas gali pagelbėti. O mamytės tai jau tiek naudingų ir nenaudingų patarimų gali prišnekėt, kad vis vien nežinosi, ką daryti.
Kodėl vaikai serga?
Na turbūt dauguma mūsų žino, kad vaikas gimsta sterilus, ir vaikai serga dėl to, kad jų imuninė sistema dar tik formuojasi, tad ligos yra neišvengiamos.
Ar verta vaikus bandyti apsaugoti nuo ligų, nevesti į darželį ir pan.? Atsakymas yra - ne, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas tikrai labai daug serga ir dažnai atsiduria ligoninėje. Netgi nekontaktuodamas su kitais vaikais, vaikas irgi brandina savo imuninę sistemą, tačiau, gydytojos teigimu, nėra įrodyta, kad tai apskritai galėtų apsaugoti vaiką nuo ligų, todėl tikėtina, kad pradėjus lankyti mokyklą, vaikas vis vien turės daug sirgti šiuo laikotarpiu, kadangi ikimokyklinio amžiaus to buvo bandoma išvengti.
Ką reiškia „daug sirgti“?
Na gydytojos teigimu, normalu yra sirgti iki 12 kartų per metus (na maždaug gaunasi po kartą per mėnesį). Sirgimu laikoma liga, kai vaikas karščiuoja, rimtai negaluoja. Paprastos slogos ir pakosėjimai - nėra laikomi rimtu susirgimu.
Apskritai, ką reiškia, kad vaikas negaluoja? Na, jeigu vaikas turi temperatūros iki 38, atrodo ir elgiasi kaip visada - guvus, linksmas, žaidžia ir pan., neserga jokia lengvai kolektyve plintančia liga (pvz., rotavirusas, vėjaraupiai), tuomet laikoma, kad jis nėra negaluojantis ir jis gali daryti viską, ką daro sveikas. Taip, netgi lankyti darželį.
Norėčiau šiek tiek daugiau pakomentuoti politiką, kada leidžiama lankyti darželį, o kada ne. Pas mus Lietuvoje labai paplitęs požiūris, kad jei jau vaikui nors koks įtarimas dėl negalavimo yra (kad ir silpniausia sloga), jo jokiu būdu negalima vesti į darželį. Ne taip seniai ir aš piktinausi, matydama snargliuotus vaikus, kuriuos atvesdavo į vietas, kur lankosi daug vaikų. Tačiau mano akis atvėrė, kad gali būti kitaip, gerb. Austėja Landsbergienė. Ji tiesiog pasidalino savo patirtimi, koks yra požiūris į ligas užsienyje, tada ir supratome, kad į ligas galima ir kitaip reaguoti.
Ką daryti, kai suserga vaikas?
Jeigu aš teisingai supratau, tai pagrindinė seminare išsakyta mintis yra ta, kad reikia vartoti kuo mažiau bereikalingų vaistų, t.y. vartoti vaistus tik tuomet, kada to tikrai reikia. Ir štai čia mes pačios, deja, nelabai ką išmanome, tad dažnai pasitikime gydytoju. O kai kurie gydytojai šiais laikais mėgsta skirti daug vaistų dėl viso pikto arba farmacininkų labui. Taigi apibendrinsiu visą mano žinomą informaciją, tikiuosi, per daug neprikursiu:
• Jeigu vaikas karščiuoja, tuomet reikia numušinėti temperatūrą, kai ji pakyla daugiau nei 38,5. Temperatūra numušinėjama su ibuprofenu (pvz., Ibufen) arba paracetomoliu.
• Daugumos ligų atveju yra svarbu, kad vaikas gertų kuo daugiau skysčių. Jeigu kas nors galėtų pasidalinti patirtimi, kaip galima apskritai vaikus priversti gerti daugiau, kai jie linkę mažai gerti, būčiau be galo dėkinga.
• Jeigu vaikas negaluoja, nereikia lėkti pas gydytoją tą pačią akimirką, išskyrus labai rimtus atvejus. Jeigu vaikas karščiuoja, sloguoja bei kosėja, tuomet patariama išlaukti dvi dienas ir trečią dieną keliauti pas gydytoją, darytis kraujo tyrimus.
• Kraujo tyrimą verta darytis visada, kada siūlo gydytojas. Be to, verta žinoti, kad kraujo tyrimas parodo, ar susirgimas yra virusinės kilmės, ar bakterinės. Antibiotikai gali padėti tik bakterinio susirgimo atveju. CRB kraujo tyrimas būtent tai ir parodo.
• Jeigu vaikas sloguoja, tuomet labai svarbi nosies higiena. Reikia kuo dažniau plauti nosį su jūros vandeniu. Svarbu: nosies negalima plauti gulimoje padėtyje, kadangi vaiko ausį ir nosį jungiančio kanalo sandara yra netobula, tad vanduo su visais snargliais gali patekti į vidinę ausį. Be to, vandenį reikia purkšti į nosį tol, kol vaikas nuryja/užsikosėja/pradeda žiaukčioti - tik toks praplovimas efektyvus. Vaikams, kurie dar nemoka patys išpūsti nosies, reikia siurbti snarglius su specialiu snargliatraukiu. Migdyti vaiką geriau ant šono, galima pakišti pagalvę, kad į gerklę bėgantys snargliai kuo mažiau jam trukdytų miegoti. Ir reikia žinoti, kad miego metu vaikai gali kosėti daugiau dėl to, kad snargliai bėga galine gerklės sienele ir labai dirgina gerklę.
• Jeigu vaikas kosėja ir kosulys yra normalus (na aš taip įsivaizduoju, kad nėra vaiką draskantis, labai sausas, su priepuoliais) tuomet jokių vaistų duoti nebūtina.
• Jeigu vaikas stipriai karščiuoja, būtina visą laiką stebėti jo būklę, tame tarpe ir naktį. Yra atvejų, kuomet būtina iš karto kreiptis į ligoninę: kai ant kūno (ypatingai ant apatinės kūno dalies) atsiranda hemoraginis bėrimas, kuris gali reikšti, kad tai žaibiška meningokokinė infekcija, kuri labai dažnai pasibaigia mirtimi. Hemoraginis bėrimas - kai paspaudus ir patempus odą bėrimas neišnyksta, jis gali būti panašus į mėlynes. Aš tikrai nustebau išgirdusi šią informaciją, nes iki šiol nei vienas gydytojas, nei vienoje vietoje nesu apie tai nei girdėjusi, nei skaičiusi.
• Vaiką galima maudyti, jeigu jo temperatūra yra iki 38 laipsnių. Jeigu yra šiek tiek temperatūros, patariama ilgai nemirkyti vaiko vonioje, o tik išmaudyti ir iš karto išimti iš vonios. Jeigu vaikui plaunama galva, tuomet patariama išdžiovinti jam plaukus. Ir, kaip minėjo Austėja, užsienyje vaiką maudo ir tada, kai jam ausų uždegimas, ir tada, kai jis serga vėjaraupiais. T.y. vaiką būtina maudyti, nes nuo prakaito, gulėjimo, jis tikrai nesijaučia geriau.
Vaistų vartojimas
Seminaro metu aptarėme tam tikrų vaistų grupes, vaistų efektyvumą ir pan. Nesu medikė, tai gal ir kvailai čia pagrupuosiu, bet svarbu perduoti mintį. Gydytoja Inga paminėjo, kad šiuolaikinėje medicinoje gydytojai paprastai vadovaujasi tuo, kas iš tikrųjų yra pagrįsta, įrodyta tyrimais ir pan. Tokio tipo patarimai, kaip „mano draugė sakė, kad...“ yra laikomi žemiausio rango ir mažiausiai įtakos turinčiais gydymo metodams bei apskritai požiūriui. Todėl, manau, šį požiūrį galime taikyti ir mes, kai gydytojas skiria vaistus arba bando suteikti kažkokią informaciją, visada galima klausti, kaip tai pagrįsta, kokie tyrimai įrodo, kad tai yra efektyvu ir pan. Aš iš tikrųjų pakraupau, kai prisiminiau, kiek kartų yra sakoma, bandoma įtikinti pacientus tik dėl to, kad gydytojas pats to neišmano, nesidomi. Taigi vaistai arba gydymo būdai:
• Natūralūs metodai na arba liaudies medicina. Be abejo, yra svarbu grūdintis, svarbu daug laiko praleisti gryname ore, svarbu subalansuotai maitintis. Tačiau negalima tikėti, kad jeigu susirgau ir valgysiu daug česnako arba svogūnų, tai pasveiksiu. Dauguma natūralių metodų padeda stiprinti imunitetą, tačiau tai nebūtina gali būti laikoma vaistu nuo ligų. Na čia iš tos operos, kai man irgi sakė, kad reikia pripjaustyti svogūnų ir išdėlioti visur namuose, tada padidės tikimybė nesusirgti. Aš kažkaip labai jau nemėgstu svogūnų kvapo, tad nutariau paklausti interneto, kiek tame yra tiesos, skaičiau užsienietiškus puslapius. Ir supratau, kad tai visgi patarimai „viena bobutė pasakė“ lygio. Tad dar kartą pakartosiu, galima darytis kompresus ir tikėtis, kad tai padės, bet tai nebūtinai padės.
• Homeopatija. Na apie tai nenorėčiau išsiplėsti, nes išvis nesuprantu, kaip šiais laikais žmonės taip aklai gali tikėti tokiais dalykais. Užtenka irgi paskaityti internete, ir tampa aišku, kad tai yra šarlatanizmas, kadangi niekas nėra įrodyta, į vaistų sudėtį dažnai įeina kažkokių mistinių medžiagų potencijos (supraskite - devintas vanduo nuo kisieliaus). Ir galite apsiputoję aiškinti, kad tie vaistai, kur į sudėtį realiai dažniausiai įeina cukrus, veikia, bet juk ir toks dalykas kaip placebo efektas irgi egzistuoja, tad... Na mane nudžiugino seminaro metu, kad nuo liepos 1 d. šie vaistai keliaus į lentynas kartu su kitais maisto produktais ir papildais, tad oficialiai praras vaistų pavadinimą. Tad norėčiau patvirtinti, kad ir gydytojos Ingos nuomonė apie homeopatiją irgi yra tokia pat.
• Fitoterapija. Gydytoja Inga patarė per daug nesusižavėti ir šio tipo vaistais. Na aš asmeniškai jais daug daugiau pasitikiu, negu homeopatija. Tačiau, kaip paminėjo gydytoja, su vaistažolėm yra toks dalykas, kad pavartojus netinkama jų dozę, jie gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Be to, labai yra sunku įvertinti, ar skirtingose vietose surinktos tos pačios rūšies žolelės turi tą pačią sudėtį ir pan. Na tiesiog užtenka įsivaizduoti galimus skirtumus tarp ramunėlių užaugintų vienkiemyje ir kur nors netoli miesto ribos. Be to, į tokių vaistų sudėtį įeina etanolis. Na, yra juk ir tyrimais įrodyta, kurios vaistažolės išties turi kažkokių gydomųjų galių, bet tiesiog vertėtų per daug nepasitikėti ir atsargiai vertinti, ar tikrai reikia vaistus, ar tikrai jų poveikis bus toks, kaip tikimasi.
• Probiotikai. Aš be galo nustebau, kad iš šitų vaistų per daug nieko nereikia tikėtis, kadangi nėra įrodymų, kad probiotikai tikrai visada yra naudingi, visada atlieka naudingą žarnyno floros gerinimo funkciją ir tikrai niekada negali neigiamai paveikti žmogaus organizmo. Gydytojos teigimu, iš tikrųjų yra labai sudėtinga technologija, kuri gali sukurti kapsulę, tabletę arba miltukus, kurie gali išlaikyti bakterijas gyvybingas (na juk čia turėtų būti gyvosios bakterijos). Ši technologija yra labai brangi, tad nereikia tikėtis, kad už 20 nusipirkus probiotikus, ten iš tikrųjų bus nors viena gyva bakterija. Be to, gydytoja minėjo, kad jie atlikinėjo tyrimą, kur buvo tikrinami, berods, 10 skirtingų gamintojų probiotikai ir tik vienoje rūšyje buvo aptiktos gyvosios bakterijos. Kaip minėjo gydytoja Inga, netgi ligoninėje jie stengiasi neskirti šių vaistų, kadangi jie nėra tikri dėl šių vaistų teigiamo poveikio pacientų sveikatai.
Dar verta paminėti, kad ne visi vaistai, kuriuos skiria gydytojas, būtinai turi tik teigiamą poveikį. Pvz., mūsų vaikams, kurie dažnai mėgsta pakosėti, mūsų gydytoja išrašė Ventolino (salbutamolio) sirupą, tad klausiau, ar verta jį duoti vaikams. Tai gydytoja paaiškino, kad būtent Ventolino sirupo stengiamasi neduoti vaikams, kadangi jis neigiamai veikia širdį. Jeigu jau reikia atpalaiduoti bronchų spazmą, skiriamas Ventolino inhaliatorius, kuris tiesiogiai veikia bronchus.
Taigi, kaip paaiškėjo, nereikėjo vaikams jo duoti, kadangi „priepuolinis naktinis kosulys“ buvo nuo snarglių ir Ventolinas tikrai negalėjo padėti.
Dėl vaistų nuo temperatūros, norėčiau irgi paminėti, kad vaikams verta duoti tik ibuprofeną arba paracetomolį, jokių būdu ne aspiriną. Be to, reikėtų žinoti, kad ibuprofenas veikia skrandį ir inkstus, o paracetomolis - kepenis. Tad jeigu tenka labai dažnai mušti temperatūrą, galima kaitalioti šiuos vaistus.
Kaip stiprinti imunitetą?
Taip, visi mes tikimės, kad yra kokia nors stebuklinga formulė, kuri gali užtikrinti imuniteto sustiprinimą. Deja, kaip paminėjo gydytoja Inga, tokio dalyko nėra. Nėra nei vieno vaisto, kuris galėtų tai užtikrinti.
Taigi, norint stiprinti imunitetą reikia:
• Valgyti visavertį maistą.
• Daug laiko leisti gryname ore.
• Gerai išsimiegoti.
• Vengti streso.
• Gerti žuvų taukus.
• Skiepytis.
Vitaminus reikėtų vartoti atsargiai, tik tuomet, kai reikia. Jeigu maistas visavertis, tuomet galima jų nevartoti. Be to, vitaminų nerekomenduojama gerti vasarą. Gydytoja minėjo, kad pagal naujausius tyrimus, vit. C perdozavimas sukelia jo išsiskyrimą iš organizmo, tad tikrai neverta gerti daug vitamino C, nes tokiu būdu pridarome daugiau darbo organizmui.
Taip pat pastaruoju metu labai išpopuliarėjo imunostimuliatoriai (pvz., Immunal, Broncho-munal, Ribomunyl). Tačiau gydytojos patarimas būtų - geriau skiepytis, nei tikėtis, kad šie brangūs vaistai padės.
Ar gerti antibiotikus?
Visi žinome, kad poliklinikų gydytojai labai dažnai skiria antibiotikus, kai jų visai nereikia. Gydytojos teigimu, taip yra dėl dviejų priežasčių:
1. Gydytojo požiūris yra dar senos kartos, kai antibiotikai buvo skiriami nuo visų ligų.
2. Poliklinikos gydytojas turi vos kelias minutes paciento apžiūrai, per kurias turi nustatyti/nuspręsti, kokia čia liga galėtų būti. Netgi kraujo tyrimams būnant normos ribose, kartais sunku nustatyti, ar vaikas tikrai pasveiks, o galbūt yra požymių nurodančių, kad liga gali komplikuotis. Ir jeigu atsiranda tikimybė, kad liga visgi gali komplikuotis, gydytojas skiria antibiotikus, nes taip yra jam ramiau. Na įsivaizduokite, jeigu jis neskirtų antibiotikų ir liga komplikuotųsi, tuomet būtų daug problemų tiek tėvams, tiek jam. Taigi gydytojas renkasi tai, kas jam paprasčiau. O štai ligoninėje yra galimybė stebėti pacientą kelias valandas, bet kuriuo momentu skirti antibiotikus, jeigu atsiranda poreikis.
Kodėl antibiotikai yra gerai? Nes jie nužudo bakteriją, kuri sukėlė susirgimą, padeda greičiau pasveikti.
Kodėl antibiotikai yra blogai? Antibiotikai tikrai neveikia virusų. Be to, jeigu dažnai vartojami antibiotikai, išsivysto bakterijų atsparumas šiems vaistams. Tad jeigu tokia bakterija kada nors susargdins organizmą, reikės žymiai stipresnės antibiotikų dozės, norint ją nužudyti.
Gydytojos teigimu, 12 kartų per metus paskiriami antibiotikai - yra per daug.
O aš šioje vietoje prisimenu vienos mamytės pasakojimą, kaip jiems gydytoja skyrė antibiotikus sakydama: „Jums čia toks virusiukas, paskirsime antibiotikus.“ Tad būkime budrūs, reikalaukime kraujo tyrimą, stebėkime savo vaikus, kad visgi nereikėtų per daug dažnai vartoti antibiotikus.
Skiepytis ar ne?
Gydytoja Inga dalyvauja Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos veikloje, tad nemažai žino ir apie skiepus. Jos pagrindinis raginimas - skiepyti vaikus visais privalomais nemokamais skiepais bei mokamais, kuriais mes galime sau leisti paskiepyti vaikus. Jos teigimu, šiuolaikiškose vakcinose nėra daug kenksmingų konservantų, kaip būdavo anksčiau, kadangi dabar viena vakcinos dozė yra skirta vienam pacientui. Be to, jeigu vakcinoje ir yra kažkokių tai kenksmingų medžiagų, jų kiekiai tikrai žymiai mažesni už tuos, kuriuos mes kasdien gauname iš aplinkos. Ji minėjo, kad vakcinų tikrinimo kontrolė yra labai griežta, tad visos vakcinos, kurios yra išleistos į rinką, tikrai yra saugios.
Pastaruoju metu yra paplitęs atsisakymas nuo vaikų skiepijimo. Tačiau tai yra labai pavojinga, kadangi tai, kad susirgimu ta liga nėra, nereiškia, kad pasaulyje nebėra tos ligos sukeliančios bakterijos arba viruso. Kadangi daugėja nesiskiepijimą populiarinančių žmonių, tai gali baigtis nelaime, jeigu nors vienas iš tokių vaikų užsikrės.
Pasak gydytojos, neverta atidėti skiepų vėlesniam laikui, kadangi šiuolaikinės vakcinos nėra tokios, kad galėtų nualinti vaiko organizmą, jeigu yra skiepijama keliais skiepais iš karto. Bijoti pašalinių poveikių irgi nereikia, kadangi jie nėra sunkūs.
Labai dažnai, teiraujantis savo pediatro apie mokamus skiepus, mes esame dezinformuojami dėl tam tikrų vakcinų. Pvz., labai dažnai yra sakoma, kad vakcina nuo rotaviruso yra nepatikrinta arba neveiksminga. Tai yra netiesa, kadangi visos vakcinos, kurios leidžiamos į rinką, jau yra patikrintos, su jomis atlikti tyrimai ir įrodytas jų veiksmingumas.
Taip pat žmonės dažnai nesiskiepija nuo gripo prieš gripo epidemijos pradžią, argumentuodami tai tuo, kad šios vakcinos nėra veiksmingos. Tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad kiekvienais metais gripo virusas gali būti vis kito tipo, tad sezono pradžioje pasiūlyta vakcina nebūtinai atitiks tikrojo gripo viruso sukėlėja, todėl juo galės susirgti ir pasiskiepiję žmonės. Tačiau jeigu gripo viruso tipas atitiks parinktą vakciną, tuomet tikimybė susirgti gripu stipriai sumažėja.
Aš asmeniškai manau, kad tikrai verta pasidomėti, kokių tų mokamų vakcinų yra, kadangi tikrai yra ligų, nuo kurių verta skiepytis.