jei jau Jupiteris susimylejo, tai ir ash savo lepta imesiu.
Susipykau kartą su mergina. Žiedą kišenėj nešiojausi, vis laukiau progos, o ji staiga pareiškė - eik iš čia, nebemyliu. Ir išėjau. Kur akys veda.
Stotis, Vilnius. Sėdžiu visas liūdnas ir ieškau meilės už pinigus. Prieina, kartu parūkom, ir nuosprendį pasako - tau dūšią skauda, o vaistų net ir už pinigus nesurasi. Tai ir vėl išėjau kur akys veda. Atvedė. Į barą Gedimino prospekte, rūsyje. Alaus bokalas 11Lt. Carlsbergo - 15Lt. Tai ir sėdėjau bokalą apsikabines, nes antram nelabai sukrapštęs būčiau.
Ir prasidėjo džiazas. Įvirto į barą anglas nuo Oksfordo, klaikiai britiškai kalbėdamas. „Does any meat speaks normaly here?“ Ir sukilo Nemunas, suputojo jaunas kraujas - „Behave, you look like a swine to me“.
Ir nieko, atsiprašė, net lietuviškai išmokiau pasakyt: „aš, Jos Didenybes Karalienės pavaldinys, viešai ir nuoširdžiai atsiprašau dėl to, kad esu kiaulė“. Tiesa, prieš tai mes visą tekila bare išgėrėm, su visom merginom susipažinom.
Niekur nedingsiu, vistiek reikia parašyt. Susipažinau su viena, tikrai super, gaila kad ne mano.
Baras užsidarinėjo, pažiūrėjau į laikrodį - traukinys po pusvalandžio atgal į Kauną. Mandagiai atsiprašiau ir bėgte į stotį. Spėjau išgirst „Iki, aš čia palauksiu“.
O traukinys pasirodo jau pora mėnesiu nevažinėja. Tvarkaraštyje yra, bet nevažiuoja. Pabrukęs uodega grįžau atgal, kur laukė.
Dar pasėdėjom prie arbatos puodeliu pas ją namuose, miegas užvilko ir nuėjom miegot. Kiekvienas į atskirą kambarį.
Rytas. Pagirios. Dušas ir kava merginai su kuria nesimylėjau. Skambutis į duris,:
-Atidaryk, ten sesė
-Tai kad aš pusplikis.
-O ji tave ir nuogą mačius
Sesė. Sunerimo kur dingau, tai puolė ieškot. Bet neįrodysiu niekam kad nieko nebuvo.
Stotis, Vilnius. Sėdžiu visas liūdnas ir ieškau meilės už pinigus. Prieina, kartu parūkom, ir nuosprendį pasako - tau dūšią skauda, o vaistų net ir už pinigus nesurasi. Tai ir vėl išėjau kur akys veda. Atvedė. Į barą Gedimino prospekte, rūsyje. Alaus bokalas 11Lt. Carlsbergo - 15Lt. Tai ir sėdėjau bokalą apsikabines, nes antram nelabai sukrapštęs būčiau.
Ir prasidėjo džiazas. Įvirto į barą anglas nuo Oksfordo, klaikiai britiškai kalbėdamas. „Does any meat speaks normaly here?“ Ir sukilo Nemunas, suputojo jaunas kraujas - „Behave, you look like a swine to me“.
Ir nieko, atsiprašė, net lietuviškai išmokiau pasakyt: „aš, Jos Didenybes Karalienės pavaldinys, viešai ir nuoširdžiai atsiprašau dėl to, kad esu kiaulė“. Tiesa, prieš tai mes visą tekila bare išgėrėm, su visom merginom susipažinom.
Niekur nedingsiu, vistiek reikia parašyt. Susipažinau su viena, tikrai super, gaila kad ne mano.
Baras užsidarinėjo, pažiūrėjau į laikrodį - traukinys po pusvalandžio atgal į Kauną. Mandagiai atsiprašiau ir bėgte į stotį. Spėjau išgirst „Iki, aš čia palauksiu“.
O traukinys pasirodo jau pora mėnesiu nevažinėja. Tvarkaraštyje yra, bet nevažiuoja. Pabrukęs uodega grįžau atgal, kur laukė.
Dar pasėdėjom prie arbatos puodeliu pas ją namuose, miegas užvilko ir nuėjom miegot. Kiekvienas į atskirą kambarį.
Rytas. Pagirios. Dušas ir kava merginai su kuria nesimylėjau. Skambutis į duris,:
-Atidaryk, ten sesė
-Tai kad aš pusplikis.
-O ji tave ir nuogą mačius
Sesė. Sunerimo kur dingau, tai puolė ieškot. Bet neįrodysiu niekam kad nieko nebuvo.