and so the life was shining again
Praeitą savaitę nusirito TOOOOKS didelis akmuo, kad aš netgi beveik jaučiuosi laiminga, ir nebeverkiu dėl darbo, ar kad neišvažiavau į Foalsus su visais, ir kad viena dabar virtuvėj geriu vyną. Nes vynas skanus! O gyvenimas nebebaisus. Keista, kad TOKIA nesąmonė gali taip veikti gyvenimą, kad norisi eiti ir nusiskandinti, o dabar tos pačios dainos pagal kurias verkdavau, dabar aš pagal jas švilpauju, ir man nesvarbu, kad viena sau sėdžiu virtuvėj ir kad viena geriu vyną, sugrįžo gyvenimo džiaugsmas. Tik įdomu, kiek jis tęsis. Ilgiausiai, kiek atsimenu, tęsėsi dvi dienas, po to vėl pradėjau galvoti.