A shame will eat your brain and you will die lonely
Vakar su paminėjom brolio ir mamos gimtadienius. Buvo smagu, sėdėjom "Kinų smuklėj", mama užsisakė varlių šlaunelių, tai pirmą kartą paragavom. Visai įmanoma valgyt, skonis kažkas tarp žuvies ir vištienos. Anyways, aš nelabai išranki maistui, galiu suvalgyt beveik viską, gal tik kirmėlių neišdrįsčiau.
Sužinojau, kad tėtis pažįsta Joną Meką. Jaunystėj su juo buvo Amerikoje. Nesistebiu, ko tik mano tėtis nepažįsta. Ir pasaulį visą išmaišęs, kažkada dirbo mokytoju Baltarusijoj, Malaizijoj stebėjo besimaudančias beždžiones, Indijoj kojines išsikeitė į magnetofoną (bent jau taip pasakoja), dar ir dabar tas SHARP magelis apdaužytas namie voliojasi, bet dar veikia, mama per jį klausosi radijos. O kur dar visokios Vokietijos, apie Lietuvą net nekalbu, turbūt visuose miestuose turi draugų.
Kartais man gėda, kai pagalvoju, kad tėtis tiek visko nuveikė tamsiais laikais su uždarytom sienom ir minimaliom galimybėm, o aš, gyvendama laisvėje, sėdžiu kaip kokia pelė niūrioj kontoroj ir skundžiuosi. Kai turėčiau eiti versti kalnus ir kovot su vėjo malūnais. Taip, man gėda dėl to.
Sužinojau, kad tėtis pažįsta Joną Meką. Jaunystėj su juo buvo Amerikoje. Nesistebiu, ko tik mano tėtis nepažįsta. Ir pasaulį visą išmaišęs, kažkada dirbo mokytoju Baltarusijoj, Malaizijoj stebėjo besimaudančias beždžiones, Indijoj kojines išsikeitė į magnetofoną (bent jau taip pasakoja), dar ir dabar tas SHARP magelis apdaužytas namie voliojasi, bet dar veikia, mama per jį klausosi radijos. O kur dar visokios Vokietijos, apie Lietuvą net nekalbu, turbūt visuose miestuose turi draugų.
Kartais man gėda, kai pagalvoju, kad tėtis tiek visko nuveikė tamsiais laikais su uždarytom sienom ir minimaliom galimybėm, o aš, gyvendama laisvėje, sėdžiu kaip kokia pelė niūrioj kontoroj ir skundžiuosi. Kai turėčiau eiti versti kalnus ir kovot su vėjo malūnais. Taip, man gėda dėl to.