(no subject)
Kasryt keliuos netikėtai anksti (taip, 7 val. ryto- man baisingai anksti), žadinu mažę, mažumėlę chaotiškai ("kur kuprinė? kur piniginė? knygas pasiėmei? o kas susišukuos?!") susiruošiam, nuvažiuojam į mokyklą. Priduodu vaiką mokytojai, sutariam, kur aš ją pasitiksiu (nes gana kategoriškai nori namo eiti viena, tai pratinamės), ir koja už kojos patraukiu namo.
įdomu žiūrėti, kaip kas per tiek metų pasikeitė. keliukas, kurį mes vadindavom "per laukus" (nes būtent taip ir buvo- siauras takelis per pievas, kuris rudenį pažliugdavo, o žiemą priversdavo iki kelių klampoti sniegu), virto į beveik autostradą, kuria dabar laksto mašinos. keista kažkaip. nebėr to nuošalumo jausmo, kai brendi per pievas, bulvienojus regi, tyla ramybė. ir eglutės, kadaise susodintos prie kito takelio, jau gerokai mane praaugo. ir gyvatvorės užžėlė, nebematai pro viršų, ką žmonės daržiukuose prie namų susisodino.
įdomu žiūrėti, kaip kas per tiek metų pasikeitė. keliukas, kurį mes vadindavom "per laukus" (nes būtent taip ir buvo- siauras takelis per pievas, kuris rudenį pažliugdavo, o žiemą priversdavo iki kelių klampoti sniegu), virto į beveik autostradą, kuria dabar laksto mašinos. keista kažkaip. nebėr to nuošalumo jausmo, kai brendi per pievas, bulvienojus regi, tyla ramybė. ir eglutės, kadaise susodintos prie kito takelio, jau gerokai mane praaugo. ir gyvatvorės užžėlė, nebematai pro viršų, ką žmonės daržiukuose prie namų susisodino.