Jul 16, 2011 22:10
Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad aš nesutverta būti "teisinga" mama. Ir apskritai- žmogum, kuris turi pilnai auklėti kitą...
Per daug dideli, staigūs tie vaiko pokyčiai. Tikies visko, kaip kūdikystėj- guguoja, veblena, šneka, šliaužia, ropoja, vaikšto... Nė velnio! Vakar buvęs švelniausiu angelėliu šiandien parodys toookius ragus... Ir tikrai dažnai nežinau, kaip elgtis. Kaip kalbėti, kaip elgtis, kaip prisibelsti iki tokio žmogučio sąmonės ir supratimo. Septynmetis tau ne šiaip pyplys- gi jau gera pusė rimtos asmenybės, kuri ir ožiuojasi, ir ignoruot sugeba, ir šiaip visokių fintų...
Tfu, kad ją kur, tą vaikystę...
vaikai