10 things 'bout Paris
1. plec, penkta para as čia, vos pusantros nelijo. kaip pas britus kokius.
2. kruizas su vakariene Senos upe - gaidys. afigiena kaina ir nulis ledo. apiplaukiamos iš esmės visos žymiausios vietos, tačiau mažai ką galima pamatyt dėl aukštų krantinių. prigirdė kažkokio lievo vyno ir šampės, tai, kai po to viską dar užpyliau Hoegaarden'u, ryte barškutis galvoj buvo apsigyvenęs. neveltui esu girdėjęs liaudį sakant, kad geriausias vynas - degtinė :)
3. ne sezono metu i Luvrą varyt - gėris. eilių visiškas nulis, žmonių nedaug. kai kuriose salėse išvis vienintelis buvau. tad aplėkiau jį daugmaž visą per 50 minučių, o dar 45 min. praleidau įdomiausiose man vietose, prie visokių aukštuomenės daiktų ir paveikslų. "Mona Liza" - gaidis, neverta to dėmėsio visiškai. bet būt Luvre ir jos nepamatyt, irgi nelygis tokiam rimtam gezui kaip aš. sumokėjau net 5 eurus už bilietą. senai taip beišlaudavau ant kultūros.
4. pieškom apvaryt visas lankytinas vietas, pradedant nuo Triumfo arkos, varant per Eliziejaus laukus tiesiai link Luvro, vėliau prie katedros, o finišuot vėl prie arkos, prasukant pro Eifelį - nelabai gudrus planas. tai supratau, kai trečiame maršruto etape ėmė verkti kojos. nepasiimt iš namų triopodo žinant, kad teks vaikščioti po naktinį Paryžių - iš viso idealus sprendimas.
5. labiau priš..to miesto turbūt nėr. šunis vedžioja kas netingi, tie užminuoja bilekur bilekiek, tai eini ir matai, kur išminuotojų būrys praėjęs.
6. parkingas Paryžiuj unikalus, tokiais mikroskopinais atstumais sustatytų mašinų dar niekur nemačiau. savo akimis regėjau, kai viena moteris, pasiramstydama tai į gale stovinčią mašiną, tai į stovinčią priekyje, išvairavo į gatvę. kiek žvalgiausi, neradau nei vienos mašinos gatvėje, kurios visi buferių kampai (ir ne tik) nebūtų nubraukyti. apie tai, kad mašinos būna pamestos net sankryžose nė nekalbu. o dar mes sakom, kad pas mus problemos Vilniaus centre, tipo mašinų perdaug, ner kaip statyt ir t.t.
7. mergaitės... mmm... tos kur true prancūzės - mažiukės, tamsios, juodom akim... mmm... pamirksėtų toks žvėriukas, sparnai kaip multikuose išaugtų :)
8. gurmanu man nebūt. aišku, maistas čia ne tokio lygio kaip Velse, kur viskas vienodo skonio, tik kitokios spalvos, formos ir konsistencijos, tačiau kolegos iš Latvijos ir Estijos nuolat druską naudojo. aš druskos ne mėgėjas, tad kankinausi. pliusas tik tas, kad viskas labai šviežia. patiko tik užkandžiai.
9. jei Lietuvoj laiškanešėm dirbtu tokios mergaitės, kokią vieną iš Paryžiaus pašto mačiau čia (apie tokią gyvenimo būdui negėda būtų rašyt), mūsiškasis paštas, manau, vyrų darbuotojų trūkumo nejaustų.
10. visumoj aš į Paryžių turbūt norėjau mažiausiai iš visų miestų, iš esmės jo nekenčiau dėl to suhaipinimo, kad oj ten romatika, oj ten grožis ir etc. visgi susidarytą pradinę nuomonę pakeičiau. tai tikrai gražus ir neperkrautas miestas. tik kiek per didelis, bet jame gyvent galėčiau. jeigu ne bjauriausia pasaulyje prancūzų kalba.
2. kruizas su vakariene Senos upe - gaidys. afigiena kaina ir nulis ledo. apiplaukiamos iš esmės visos žymiausios vietos, tačiau mažai ką galima pamatyt dėl aukštų krantinių. prigirdė kažkokio lievo vyno ir šampės, tai, kai po to viską dar užpyliau Hoegaarden'u, ryte barškutis galvoj buvo apsigyvenęs. neveltui esu girdėjęs liaudį sakant, kad geriausias vynas - degtinė :)
3. ne sezono metu i Luvrą varyt - gėris. eilių visiškas nulis, žmonių nedaug. kai kuriose salėse išvis vienintelis buvau. tad aplėkiau jį daugmaž visą per 50 minučių, o dar 45 min. praleidau įdomiausiose man vietose, prie visokių aukštuomenės daiktų ir paveikslų. "Mona Liza" - gaidis, neverta to dėmėsio visiškai. bet būt Luvre ir jos nepamatyt, irgi nelygis tokiam rimtam gezui kaip aš. sumokėjau net 5 eurus už bilietą. senai taip beišlaudavau ant kultūros.
4. pieškom apvaryt visas lankytinas vietas, pradedant nuo Triumfo arkos, varant per Eliziejaus laukus tiesiai link Luvro, vėliau prie katedros, o finišuot vėl prie arkos, prasukant pro Eifelį - nelabai gudrus planas. tai supratau, kai trečiame maršruto etape ėmė verkti kojos. nepasiimt iš namų triopodo žinant, kad teks vaikščioti po naktinį Paryžių - iš viso idealus sprendimas.
5. labiau priš..to miesto turbūt nėr. šunis vedžioja kas netingi, tie užminuoja bilekur bilekiek, tai eini ir matai, kur išminuotojų būrys praėjęs.
6. parkingas Paryžiuj unikalus, tokiais mikroskopinais atstumais sustatytų mašinų dar niekur nemačiau. savo akimis regėjau, kai viena moteris, pasiramstydama tai į gale stovinčią mašiną, tai į stovinčią priekyje, išvairavo į gatvę. kiek žvalgiausi, neradau nei vienos mašinos gatvėje, kurios visi buferių kampai (ir ne tik) nebūtų nubraukyti. apie tai, kad mašinos būna pamestos net sankryžose nė nekalbu. o dar mes sakom, kad pas mus problemos Vilniaus centre, tipo mašinų perdaug, ner kaip statyt ir t.t.
7. mergaitės... mmm... tos kur true prancūzės - mažiukės, tamsios, juodom akim... mmm... pamirksėtų toks žvėriukas, sparnai kaip multikuose išaugtų :)
8. gurmanu man nebūt. aišku, maistas čia ne tokio lygio kaip Velse, kur viskas vienodo skonio, tik kitokios spalvos, formos ir konsistencijos, tačiau kolegos iš Latvijos ir Estijos nuolat druską naudojo. aš druskos ne mėgėjas, tad kankinausi. pliusas tik tas, kad viskas labai šviežia. patiko tik užkandžiai.
9. jei Lietuvoj laiškanešėm dirbtu tokios mergaitės, kokią vieną iš Paryžiaus pašto mačiau čia (apie tokią gyvenimo būdui negėda būtų rašyt), mūsiškasis paštas, manau, vyrų darbuotojų trūkumo nejaustų.
10. visumoj aš į Paryžių turbūt norėjau mažiausiai iš visų miestų, iš esmės jo nekenčiau dėl to suhaipinimo, kad oj ten romatika, oj ten grožis ir etc. visgi susidarytą pradinę nuomonę pakeičiau. tai tikrai gražus ir neperkrautas miestas. tik kiek per didelis, bet jame gyvent galėčiau. jeigu ne bjauriausia pasaulyje prancūzų kalba.