Koncesininkų reguliavimas
Be tabako, alaus ir aplesinų monopolių (juos išsamiai yra aprašęs Gediminas Kulikauskas), Smetonos Lietuvoje buvo ir energetikos monopolio problema.
Petrašiūnų elektrinės statyba pradėta 1928 metais. Du generatoriai po 3,2 MW galios paleisti 1930 metais, trečiasis 10MW galios 1938 metais. Pastatė elektrinę ir elektrą pardavinėjo tokia "Elektros šviesos gaminimo Kauno miestui apšviesti akcinė bendrovė" (akcininkai belgaiir kai kurie aukšti valstybės veikėjai) su miestu sudariusi drakonišką koncesijos sutartį 1922 metais (kaip tai susišaukia su šiomis dienomis, tiesa?), pagal kurią gavo išimtines teises gaminti ir pardavinėti elektrą Kaune iki 1950 metų.
Šiandieniniame koncesininko veiklos kontekste (www.commonsense.lt ir http://rokiskis.popo.lt iškėlė daug klausimų ir padarė statistinių analizių vilniečių pašildymo tematika) aš noriu jums papasakoti, kaip piktnaudžiavimo klausimai buvo išspręsti 1933 metais.
Taigi, minėta bendrovė turėdama monopolį, elektrą šviesai pardavinėjo po 1,35 Lt/kWh, pramonei po 1,05 Lt/kWh (palyginimui sviesto kilogramas tada kainavo apie 2,5 Lt). Nebeapsikentę aukštų elektros kainų kauniečiai ne šiaip pakėlė triukšmą, bet įkūrė taip pavadintą 14-kos komisiją, kuri suorganizavo grandiozinius protestus ir pirmąjį Europoje elektros vartojimo boikotą. Kad nenaudoti monopolisto gaminamos energijos, pradėjo veikti kvartalinės elektros stotelės. Apie tokį unikalų judesį pranešė Skandinavijos, Vokietijos, Britanijos radijo stotys.
Visuomenė reagavo taip vieningai ir taikliai, kad po kelių dienų Vyriausybė paskyrė komisarą elektros reikalams, o nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo "Elektros energijos kainoms normuoti įstatymas", kuris numatė, galimybę reguliuoti kainas : "Viešajam reikalui esant, Vidaus Reikalų Ministeris turi teisę nustatyti aukščiausių kainų tarifus elektros įmonių duodamai ėmėjams elektros energijai. Šitie tarifai gali būti įvairūs, žiūrint elektros energijos gaminimo ir vartojimo sąlygų" ir prievolę gamintojams, tam reguliavimui paklusti (administratoriaus paskyrimas, baudos, etc.). Nustatytos kainos šviesai buvo 0,82 Lt/kWh, pramonei - 0,40 Lt/kWh. įstatymas paremtas viešo ir privataus intereso suderinimo logika, nes kalbama apie tarifo pagrįstumą.
Kol kas man neteko niekur aptikti, kad tokia energetikos reguliavimo praktika buvo taikoma ir kitose šalyse, bet pažadu - pasidomėsiu.
Po tokios koncesijų patirties savivaldybėms buvo rekomenduota svarstyti elektros gamybos ir tiekimo klausimus valdyti pačioms. 1933 metais Telšių savivaldybė pastatė dyzelinę elektrinę, kurios gaminama elektra kainavo 1 Lt/kWh, pelnas buvo naudojamas miestiečių reikmėms. Bet čia pasireiškė viena iš tų ydų, dėl kurių aš netikiu efektyviu valstybės dalyvavimu energetikos versle - po kurio laiko buvo atleistas elektrinės vedėjas, kuris "nesilaikė tarnybinės drausmės ir vykdė netikslią finansų apskaitą".
Iš kur aš čia viską taip žinau? Ne, aš nesėdėjau archyve ir nevarčiau šūsnių dokumentų. Žinote, pensija kai kuriems žmonėms suteikia galimybę panaudoti savo patirtį ir laiką tokiems įdomiems atradimams. Šiemet, daug metų energetikoje pradirbęs Stasys Bilys išleido knygą PIRMOSIOS ELEKTRINĖS LIETUVOJE, kurioje visa tai ir gerokai daugiau surašyta. Knygos nenusipirksite knygynuose, todėl tie, kurie nori sužinoti daugiau, pavyzdžiui, kokios bendrovės valdyboje buvo "Trakų pilies" autorius - kreipkitės, p. Bilys žadėjo keletą padovanoti.
Petrašiūnų elektrinės statyba pradėta 1928 metais. Du generatoriai po 3,2 MW galios paleisti 1930 metais, trečiasis 10MW galios 1938 metais. Pastatė elektrinę ir elektrą pardavinėjo tokia "Elektros šviesos gaminimo Kauno miestui apšviesti akcinė bendrovė" (akcininkai belgaiir kai kurie aukšti valstybės veikėjai) su miestu sudariusi drakonišką koncesijos sutartį 1922 metais (kaip tai susišaukia su šiomis dienomis, tiesa?), pagal kurią gavo išimtines teises gaminti ir pardavinėti elektrą Kaune iki 1950 metų.
Šiandieniniame koncesininko veiklos kontekste (www.commonsense.lt ir http://rokiskis.popo.lt iškėlė daug klausimų ir padarė statistinių analizių vilniečių pašildymo tematika) aš noriu jums papasakoti, kaip piktnaudžiavimo klausimai buvo išspręsti 1933 metais.
Taigi, minėta bendrovė turėdama monopolį, elektrą šviesai pardavinėjo po 1,35 Lt/kWh, pramonei po 1,05 Lt/kWh (palyginimui sviesto kilogramas tada kainavo apie 2,5 Lt). Nebeapsikentę aukštų elektros kainų kauniečiai ne šiaip pakėlė triukšmą, bet įkūrė taip pavadintą 14-kos komisiją, kuri suorganizavo grandiozinius protestus ir pirmąjį Europoje elektros vartojimo boikotą. Kad nenaudoti monopolisto gaminamos energijos, pradėjo veikti kvartalinės elektros stotelės. Apie tokį unikalų judesį pranešė Skandinavijos, Vokietijos, Britanijos radijo stotys.
Visuomenė reagavo taip vieningai ir taikliai, kad po kelių dienų Vyriausybė paskyrė komisarą elektros reikalams, o nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo "Elektros energijos kainoms normuoti įstatymas", kuris numatė, galimybę reguliuoti kainas : "Viešajam reikalui esant, Vidaus Reikalų Ministeris turi teisę nustatyti aukščiausių kainų tarifus elektros įmonių duodamai ėmėjams elektros energijai. Šitie tarifai gali būti įvairūs, žiūrint elektros energijos gaminimo ir vartojimo sąlygų" ir prievolę gamintojams, tam reguliavimui paklusti (administratoriaus paskyrimas, baudos, etc.). Nustatytos kainos šviesai buvo 0,82 Lt/kWh, pramonei - 0,40 Lt/kWh. įstatymas paremtas viešo ir privataus intereso suderinimo logika, nes kalbama apie tarifo pagrįstumą.
Kol kas man neteko niekur aptikti, kad tokia energetikos reguliavimo praktika buvo taikoma ir kitose šalyse, bet pažadu - pasidomėsiu.
Po tokios koncesijų patirties savivaldybėms buvo rekomenduota svarstyti elektros gamybos ir tiekimo klausimus valdyti pačioms. 1933 metais Telšių savivaldybė pastatė dyzelinę elektrinę, kurios gaminama elektra kainavo 1 Lt/kWh, pelnas buvo naudojamas miestiečių reikmėms. Bet čia pasireiškė viena iš tų ydų, dėl kurių aš netikiu efektyviu valstybės dalyvavimu energetikos versle - po kurio laiko buvo atleistas elektrinės vedėjas, kuris "nesilaikė tarnybinės drausmės ir vykdė netikslią finansų apskaitą".
Iš kur aš čia viską taip žinau? Ne, aš nesėdėjau archyve ir nevarčiau šūsnių dokumentų. Žinote, pensija kai kuriems žmonėms suteikia galimybę panaudoti savo patirtį ir laiką tokiems įdomiems atradimams. Šiemet, daug metų energetikoje pradirbęs Stasys Bilys išleido knygą PIRMOSIOS ELEKTRINĖS LIETUVOJE, kurioje visa tai ir gerokai daugiau surašyta. Knygos nenusipirksite knygynuose, todėl tie, kurie nori sužinoti daugiau, pavyzdžiui, kokios bendrovės valdyboje buvo "Trakų pilies" autorius - kreipkitės, p. Bilys žadėjo keletą padovanoti.